„Man dažnai tenka važinėti po Lietuvą, lankytis mažesniuose miestuose. Ir pas gimines nuvažiuoju į kaimą Suvalkijoje, Marijampolės rajone. Matau, kaip ten žmonės gyvena. Tad žinau ir tai, kad visuose tuose kaimuose ir miesteliuose netrūksta rūkančiųjų kontrabandines cigaretes“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
- Kokie motyvai verčia žmones pirkti kontrabandinius rūkalus? – paklausiau T.Povilaičio.
– Nesunku numanyti. Tai nulemia legalių ir nelegalių cigarečių kainų skirtumas. Kadangi kontrabandinės cigaretės yra gerokai pigesnės, jų paklausa vis dar yra didelė.
Berods, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ ataskaitos, liudijančios apie surūkytą nelegalių cigarečių kiekį, rodo, kad kontrabandos apimtys nedidėja. Vadinasi, situacija bent jau neblogėja. Bet vis tiek šiuo metu kontrabandinės cigaretės sudaro apie 20 proc. visų rinkoje esančių rūkalų, o tai – bloga žinia.
Ko gero, kontrabandos vešėjimo priežastys – tai ir netobula valstybės sienos apsauga. Tos institucijos, kurios atsakingos už sienos apsaugą, dar neužkamšė visų kontrabandos skylių ir landų.
Cigaretės kerta Rusijos ir Lietuvos sieną – „perbrenda“ Nemuną. Jos vis dar plūsta iš Baltarusijos. Ir tai liudija, kad landos tebėra atviros.
- Ar jūsų artimieji prasitarė, kur įsigyja kontrabandinių cigarečių?
– Man dažniausiai tenka svečiuotis Marijampolėje, kituose Suvalkijos miestuose. Ten žmonės nė neslepia, kad lengviausia rūkalų nusipirkti turgavietėse.
Naujokas tų rūkalų lengvai nesurastų. Tačiau senbuviai turi pažįstamų, jie žino, kas ir kur prekiauja kontrabanda. Galbūt kažkam pakanka privažiuoti automobiliu į tam tikrą vietą, ir cigaretės bus įduotos į rankas. Manau, kad viskas ten paremta pažintimis ir pasitikėjimu: kas ieško, tas ir randa.
Pardavėjai įvertina, ar „esi patikimas“, ar įtartinas. Jei aš pats, žmogus iš banko, vilkėdamas kostiumą imčiau sukiotis po turgų ieškodamas kontrabandinių cigarečių, vargu, ar kas jų pasiūlytų.
– Rūkalai – ne „pilstukas“, nuo jų protas nepasimaišo, tad kontrabandinių cigarečių platintojus paprastai numojama ranka. O gal lietuviai apskritai nėra skundikai – dangsto nusikaltėlius net ir žinodami, kad šie elgiasi blogai?
– Skundų daugėja, bet tik tų, kurie yra susiję su kitokio pobūdžio nusikaltimais – su korupcija. Nežinau, ar ne per drąsu teigti, kad atsiranda gerų tendencijų – dažniau informuojama apie nusikalstamą veiką.
Tačiau prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis tokio atgarsio dar nesulaukė. Lietuvoje daug rūkalių, bet dar nėra suvokimo, kad kontrabanda yra blogai. O juk nuo kiekvieno kontrabandinio cigarečių pakelio nesumokama į biudžetą virš euro akcizo mokesčių. Galima įsivaizduoti, kokias pinigų sumas praranda valstybė. Bet kas iš to konkrečiam žmogui?
„Skundai“ – pranešimai yra dažni ten, kur yra konkurencija. Pavyzdžiui, jei konkuruoja kelios įmonės, ir kuri nors iš jų nelaimi viešųjų pirkimų konkurso, netrunka pralaimėjusieji apskųsti konkurentų. Apskritai jie akylai stebi vieni kitus.
O kas gi turi tiesioginį motyvą apskųsti kontrabandinių cigarečių pardavėją policijai? Tai padarytų nebent patys prekeiviai, jei jau nepasidalintų teritorijos turguje.
