Aukso rinka atsivėrė musulmonams. Kokių pokyčių laukti?

Pristatytos investavimo į auksą pagal Šariatą taisyklės, kurios leidžia pirkti auksą pagal galiojančias islamo religijos prievoles. Tai reiškia, kad rinka įgis 1,6 milijaro potencialių investuotojų. Kokius pokyčius tai reiškia? Ar reikėtų suskubti pirkti auksą?

Prekyba auksu Stambulo turguje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Prekyba auksu Stambulo turguje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 17, 2016, 12:27 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 10:05 PM

„Tai yra radikali iniciatyva islamo investuotojams ir visai aukso industrijai“, – apie naujas taisykles kalbėjo Pasaulinės aukso tarybos atstovas Aramas Shishamianas. Taryba naujas taisykles pristatė kartu su Apskaitos ir audito islamiškosioms institucijoms organizacija (AAOIFI).

Aukso šuoliai ir nuopoliai

Metų pradžioje netilo kalbos apie investavimą į auksą. „Šiemet auksas buvo viena labiausiai kylančių turto klasių. Rugpjūtį aukso prieaugis siekė 28 proc.“, – sakė „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovas Renatas Žeknys.

Auksas – saugi investicija, į kurią investuotojų akys nukrypsta pajutus grėsmę. „Kilo susirūpinimas dėl galimai didėsiančios infliacijos, pasaulio ekonomikos augimo, buvo nerimo dėl Kinijos, Europos bėdų“, – susirūpinimo priežastis vardijo „Swedbank“ atstovas.

Tiesa, nerimas subliuško pasirodžius šalių finansiniams rezultatams – makroekonominiai rodikliai pasirodė kur kas geresni, nei tikėtasi.

„Dėl to investuotojai atsitraukė nuo aukso ir iš 28 proc. metinio prieaugio liko tik kiek daugiau kaip 6 proc.“, – sakė R.Žeknys.

Ką atneš islamo pasaulis?

Naujų pokyčių gali atnešti aukso rinkos atsivėrimas musulmonų pasauliui.

Prieš atsirandant vienam standartui, kildavo daug neaiškumų, susijusių su musulmonų investavimu į auksą. „Buvo galima investuoti į auksą tik su sąlyga, kad tai atitinka Šariato reikalavimus, įskaitant teisingą Zakato apskaičiavimą (pagal Šariatą musulmonai tikslią dalį savo pajamų bei valdomo turto turi skirti labdarai)“, – teigiama tarybos išplatintame pranešime, kurį cituoja „Market Watch“.

Be to, auksas musulmonų yra priskiriamas prie Ribawi – 6 dalykų, kurie yra parduodami pagal svorį (auksas, sidabras, datulės, kviečiai, druska ir miežiai). Šie dalykai turi būti keičiami lygiais matais, o pasikeitimas turi būti atliekamas iš karto. Tai reiškia, kad auksas negali būti perkamas tikintis vėliau jį parduoti brangiau.

Atnaujinus taisykles ir susiejus jas dabartine rinka, geresnę prieigą prie investavimo turės 1,6 milijardo musulmonų, tai yra ketvirtadalis pasaulio populiacijos.

„Šariato aukso standartas“ leidžia musulmonų investuoti į aukso luitus, sertifikatus, fiziniu auksu biržose prekiaujančius fondus, taupymo auksu planus ir aukso kasybos kompanijas, neviršijant tam tikrų Šariato parametrų.

Tikslios investavimo į aukso luitus taisyklės bus paskelbtos kitų metų pradžioje. Tai sukurs daugiau galimybių investuoti į auksą, nenusižengiant religinėms nuostatoms, padidins susidomėjimą aukso prekyba, o islamiškoji ekonomija turės didesnę įtaką nustatant aukso kainą rinkoje.

Verta pirkti?

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie aukso rinkos atsivėrimą, jo kaina šiek tiek šoktelėjo. Prognozuojama, kad ateityje ji gali vėl kilti.

„Dabar aukso rinkoje yra susiformavęs maždaug 172 tonų aukso perteklius. Bet jei islamo institucijos bent 1 proc. savo turimų aktyvų perkeltų į aukso produktus, tai per metus sukurtų 500-1000 tonų paklausą. Tai rinkoje suformuotų aukso trūkumą, kas lemtų aukso kainos augimą“, – galima musulmonų investuotojų įtaką rinkai atskleidė R.Žeknys.

Vis dėlto, jis nesiūlo pulti ir pirkti šiuo metu atpigusio aukso – gali būti, kad pamatysime ir dar mažesnes kainas.

Visų pirma, neaišku, kiek musulmonų pasinaudos jiems suteikta galimybe. „Klausimas, ar šis segmentas jau anksčiau nebuvo radęs kelio į rinką“, – spėliojo „Swedbank“ atstovas.

Žiūrime ne ten?

Gali būti, kad didesnės įtakos aukso kainoms turės ne musulmoniškas pasaulis, o Kinija ir Indija. Šios šalys tradiciškai yra vienos didžiausių aukso pirkėjų, tačiau dabar jų paklausa yra stipriai sumažėjusi.

„Indijoje vykdoma vyriausybės programa, ribojanti grynųjų pinigų kiekį rinkoje. Indijoje aukso paklausa šiemet krito 29 proc., importas į šalį sumažėjo beveik perpus. Panaši situacija ir Kinijoje – čia aukso paklausa sumažėjo 13 proc., importas – 5 proc.“, – sakė R.Žeknys.

Toks didelių žaidėjų atsitraukimas nėra geras ženklas auksui.

Banko atstovas siūlo kol kas nedaryti skubotų išvadų, tačiau atidžiai stebėti rinką: „Nėra taip, kad metų pradžioj neinvestavę į auksą jau pavėlavo. Tiems, kurie dar neinvestavo, dabar reikėtų stebėti rinką ir laukti momento, kai vėl būtų galima įeiti į šią turto klasę“.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.