Dešimt tonų virtų vakuume supakuotų bulvių ir apie 4 tonas burokėlių. Tiek netrukus bus sukrauta į konteinerį ir išplukdyta į JAV. Krovinys po trijų ar keturių savaičių pasieks anapus Atlanto gyvenančius vartotojus.
Tai – tik vieno ūkininko, Kėdainių rajone, Lančiūnavoje, besidarbuojančio Vidmanto Girdzijausko, perdirbtų daržovių siunta.
Iš Lietuvos į JAV eksportuojamų prekių kiekis nėra didelis. Net ir didžiųjų mėsos perdirbėjų produktų eksportas į Ameriką skaičiuojamas ne šimtais, bet dešimtimis tonų.
Į JAV iki šiol buvo plukdomi žuvies gaminiai, šaldyti pusgaminiai, konservai, pieno produktai, duona, bet ne daržovės.
Ką išaugino, gabena į Čikagą
„Prekiavome daržovėmis su Europos šalimis, o į JAV smarkiai nesiveržėme. Mus pačius susirado vienas tarpininkas.
Kol kas tik pati prekybos pradžia ir girtis dar ne laikas. Žiūrėsim, kaip mums pasiseks.
Tad žinau tik tiek, kad mūsų siuntos pasiekia Čikagą, kur gana didelė lietuvių bendruomenė. Taip pat produktai – virti ir vakuumuoti burokėliai, garuose virtos ir vakuumuotos bulvės bei morkos, ko gero, tiekiami ne prekybos tinklams, bet maitinimo įstaigoms“, – kalbėjo V.Girdzijauskas.
Lietuvos rinkoje šviežių daržovių, kaip ir perdirbtų, pasiūla didelė. Pats V.Girdzijauskas vien kopūstais ir bulvėmis kasmet apsodina 200 ha plotą, daug vietos skiriama ir burokėliams.
2014-aisiais nutrūkus prekybai su Rusija, jis buvo vienas pirmųjų Lietuvos ūkininkų, kuriam pavyko parduoti bulvių Didžiosios Britanijos prekybininkams, įsukti burokėlių prekybą su Olandija.
Neseniai įsigijęs įrangą ir pradėjęs perdirbti daržoves lengviau atsikvėpė, mat tokius gaminius lengviau parduoti.
O ir daržovių kokybė JAV už maisto saugą atsakingoms institucijoms neužkliuvo. Jos dirba itin stropiai – keliose laboratorijose atlieka tyrimus ieškodamos, ar produktuose nėra chemijos likučių, kitokios taršos pėdsakų.
Supirkimo kainos – kuklios
Lietuviai taip pat gali paragauti V.Girdzijausko daržovių, pavyzdžiui, „Maximos“ tinklui rauginti agurkai tiekiami su prekės ženklu „Linkėjimai iš kaimo“.
„Vis dėlto ir raugintų kopūstų, ir raugintų agurkų Lietuvoje pasiūla yra didžiulė.
Įsiterpti tarp seniai dirbančių labai sunku. Reikėtų arba lipti kitiems gamintojams ant galvos, arba mušti kainą ir dirbti nuostolingai, kol atsirastų vietos po saule“, – kalbėjo ūkininkas.
Daržovių supirkimo kainos, ypač 2016-aisiais, smarkiai krito. Parduotuvėse jų besidairantiems pirkėjams jos buvo palankios, bet tik ne ūkininkams – ne darbdaviams.
„Perdirbimas tapo tam tikru atspirties tašku. Juoba kad anksčiau kokybiškas daržoves, neturinčias prekinės išvaizdos, tiesiog reikėdavo išmesti – paversti trąša. O dabar viskas, kas užauginama, yra parduodama.
Perdirbimas suteikė galimybę ir žmones išsaugoti – nebereikia žiemą jų palikti be darbo ir be pajamų.
Sandėliuose šaltuoju metų laiku darbo daug nebūna. Užtat dabar darbuotojus išlaikau visus metus, o tai labai didelis privalumas“, – pasakojo V.Girdzijauskas, kurio ūkyje dirba apie šimtą žmonių.
Apšilimą jau padarė
Į JAV rinką nusitaikiusi ir „Jovaigė“ – Kretingos rajone, Vydmantuose, veikianti burokėlių perdirbimo įmonė.
Ji supirktus iš Lietuvos ūkininkų burokėlius verda, smulkina, vakuumuoja. Bendrovė eksportuoja 80 proc. to, ką pagamina, bet kol kas – į didžiąsias ir ekonomiškai stiprias Europos valstybes.
Apskritai šių daržovių poreikis susijęs su sveikatai palankios mitybos tendencijomis – jis vis dar didėja. Juk burokėliai nebėra tik sriubos ar šaltibarščių valgytojų produktas.
Pasak „Jovaigės“ komercijos direktoriaus Tomo Osencovo, sumanymas įsiprašyti į JAV rinką neišgaravo, bet tai padaryti nėra paprasta.
„Tam reikia daug laiko. Susitinkame su platintojais, tariamės. Dažniausiai tai darome per tarptautines maisto parodas.
Rengiame ir dokumentus, bet pačios prekybos dar nepradėjome“, – sakė T.Osencovas.
Gąsdina tolimas kelias
Kaip sakė Šakių rajono ūkininkas, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis, prasibrauti į tolimas rinkas ūkininkams nėra paprasta.
„Pasiekti Šiaurės Ameriką sudėtinga jau vien dėl to, kad šviežios daržovės yra santykinai pigios, neturi pridėtinės vertės, o transporto išlaidos yra didelės.
Be to, kelias tolimas, tad gabenant kyla rizika, kad dalis siuntos tiesiog suges“, – aiškino ūkininkų atstovas.
Užtat prekyba šviežiomis daržovėmis su Europos valstybėmis šiuo metu yra įsisiūbavusi.
Pasak M.Laukaičio, šiuo metu geros kokybės daržovių trūksta, ir ūkiai, kurie gali pasiūlyti didelį jų kiekį, per kooperatyvą, pavyzdžiui, bulvėmis prekiauja su Vokietija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, kitomis valstybėmis.
„Lietuvoje daržovių supirkimo kainos yra menkos – kokybiškų prekių mūsų šalyje vis dar norima nupirkti pigiai.
Tai blogai, mat verčia ūkius dirbti už savikainą, o šitaip ūkininkavimas netenka prasmės.
Eksporto rinkose mokami normalūs pinigai – vidaus ir užsienio rinkose daržovių supirkimo kaina skiriasi 30–40 procentų“, – aiškino M.Laukaitis.
Keitėsi daržovių supirkimo kainos
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2016-ųjų gruodžio pradžioje, atsižvelgiant į daržovių kokybę bei kiekį, supirkimo kainos buvo gana skirtingos.
Už bulvių kilogramą buvo mokama 0,07–0,17 euro, morkų – 0,10–0,18 euro, baltagūžių kopūstų – 0,07–0,15 euro, burokėlių – 0,08–0,16 euro, svogūnų – 0,10–0,17 euro.
Bulvių ir kitų daržovių kainos, nepaisant nedidelių svyravimų, nekito nuo spalio. Labiausiai per tris mėnesius susitraukė prastesnės kokybės plautų morkų ir baltagūžių kopūstų kainos – atitinkamai nuo 14 iki 10 euro centų ir nuo 10 iki 7 euro centų.
Palyginti su 2015 m., vidutinės augintojų daržovių pardavimo kainos gruodžio pradžioje buvo daug mažesnės: plautų morkų ir svogūnų vidutiniškai – 45 proc., baltagūžių kopūstų – 44 proc., neplautų morkų – 39 proc., kininių kopūstų – 27 proc., burokėlių – 23 proc., bulvių – 17 proc. Bulvių ir daržovių šviežiam vartojimui superkama daugiau, nes kainos mažesnės, o derlius buvo didesnis. 2016 m. spalį, palyginti su 2015 m. spaliu, bulvių supirkta 19 proc. daugiau, daržovių – 36 proc. daugiau.
