Po Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo mirties jo vyresniosios dukters Gulnoros (beje, toks tikrasis šios moters vardas uzbekų kalba, nors Vakarų žiniasklaidoje pagal rusų kalbos atitikmenį ji vadinama Gulnara. – Red.) gyvybės išsaugojimo garantija yra, atrodo, tik Vakarų šalyse įšaldyti milijonai dolerių, kuriuos ji uždirbo, kai dar buvo galingiausia Uzbekistano „pirmoji verslo ledi“.
Atkirsta nuo viso pasaulio, motinos ir sesers palikta likimo valiai, netekusi galimybės bendrauti net su vaikais, Gulnora vargu ar gali tikėtis dabartinės šalies valdžios gailestingumo, kur ji dar nuo tėvo valdymo laikų tebeturi nemažai aršių priešų, portale gazeta.ru rašo Piotras Bologovas.
Nuo pirmojo Uzbekistano prezidento I.Karimovo mirties jau praėjo beveik pusė metų.
Respublikos piliečiai suspėjo išsirinkti naują valstybės vadovą – Šavkatą Mirzijajevą, o jis savo ruožtu – suformuoti naują vyriausybę. Tačiau visą šį laiką nebuvo jokio aiškumo dėl velionio „tėvelio“ vyresniosios dukters, kuri į nemalonę pateko dar treji metai iki jo mirties, likimo.
Kadangi Uzbekistanas yra viena tų šalių, kur žmogus, netgi turintis aukštą socialinį statusą, gerai žinomas tėvynėje ir užsienyje, gali tiesiog lyg niekur nieko dingti be pėdsakų, spėliojimų, kas gi galėjo nutikti G.Karimovai, buvo girdėti pačių įvairiausių, tarp jų buvo galima išgirsti ir siaubą keliančių prielaidų.
Tik sausio viduryje iš nepriklausomų šaltinių tapo žinoma, kad Gulnora bent jau yra gyva.
Apie tai, kad kažkada įtakingiausia Uzbekistano „verslo ledi“ yra sveika, nors ir toliau lieka namų arešte, tapo žinoma iš G.Karimovos advokato šveicaro Gregoire'o Manjos žodžių. Jis teigia, kad buvo susitikęs su buvusio prezidento dukra praėjusių metų pabaigoje Taškente per jos apklausą Uzbekistano prokuratūroje. Apklausoje taip pat dalyvavo du vietiniai advokatai.
Kaip tvirtina G.Manja, G.Karimova laikoma nedideliame jos buvusio namo priestate Taškento centre.
Pasak jo, per apklausą uzbekų advokatai tylėjo, o kai jis pats bandė užduoti klausimus, prokurorai pagrasino išvarysią lauk. Ir vis dėlto vėliau jam pavyko pasikalbėti su Karimova akis į akį.
Problemų pridariusi dukra
Priminsime, kad bylą, kurioje buvo apklausiama Gulnora, dar nuo 2012 metų veda kelių šalių teisėsaugininkai – Šveicarijos, Nyderlandų, JAV ir Švedijos. Ji susijusi su korupcija telekomunikacijų paslaugų srityje. Pasak tyrėjų, G.Karimova naudojosi tada dar beveik neribota savo įtaka šalyje siekdama išlupti pinigų iš telekomunikacijų bendrovių, kurios norėjo dirbti Uzbekistane. Toms, kurios sutikdavo su jos sąlygomis, ji padėdavo gauti licenciją. O tas, kurios atsisakydavo (tarp tokių buvo trys amerikiečių kompanijos), išstumdavo iš rinkos. Žinoma, ji veikė ne pati, o per Gibraltare registruotą įmonę „Takilant“ ir dar vieną panašią kontorą – „Finex“. Įmonei „Takilant“ vadovavo G.Karimovos draugė Gajanė Avakian.
Tiesą sakant, pati korupcijos byla nebūtų sukėlusi tokio susidomėjimo užsienyje ir juo labiau Uzbekistano prokuratūroje, kur „otkatais“ ką nors nustebinti yra sunku, jei ne didžiulės sumos, figūruojančios tyrimo medžiagoje.
381 milijonas dolerių, 75 milijonai, 176 milijonai, 350 milijonų – maždaug tokio dydžio buvo „otkatai“, kuriuos pagal tyrėjų versiją G.Karimovai mokėjo bendrovės, kad galėtų patekti į Uzbekistano rinką.
Iki šiol JAV iniciatyva G.Karimovai priklausančių įmonių sąskaitose įšaldyta daugiau nei 850 mln. dolerių (buvo minimas ir milijardas dolerių, o didžiąją dalį pinigų įšaldė Šveicarija), dėl kurių Guguša (Googoosha – toks buvo Gulnoros sceninis pseudonimas – ji užsiėmė ne tik verslu ir mada, bet ir muzikavo) per pastaruosius metus patyrė tiek daug vargų.
Vienu metu, pasinaudodami tuo, kad informacija apie G.Karimovos korupcinę veiklą nutekėjo į Vakarų žiniasklaidą, ją pradėjo spausti I.Karimovo aplinkos įtakingos grupės, kurios buvo suinteresuotos sunaikinti Gulnoros verslo imperiją, mat ji parodė susidomėjimą šalies aukso gavybos pramone (pagal bendras aukso atsargas Uzbekistanas yra ketvirtoje vietoje pasaulyje, pagal gavybos lygį – devintoje).
Gulnora netylėjo ir pati pradėjo atakuoti du įtakingiausius tėvo aplinkos žmones – ministro pirmininko pirmąjį pavaduotoją Rustamą Azimovą ir Nacionalinės saugumo tarnybos (NST) vadovą Rustamą Inojatovą.
Kliuvo ir jaunesniajai Gulnoros seseriai Lolai, komerciniais interesais susijusiai su abiem minėtais pareigūnais. Savo „demaskavimus“ Guguša keldavo į „Twitter“, tad jie greitai tapo žinomi visuomenei. Bet taip ji tiesiog antrą kartą pakišo save: priešininkai padėjo ant prezidento stalo ne tik Vakaruose surinktą dukterį kompromituojančią medžiagą, bet ir visus Gulnoros provokacinius tauškalus (žinutes – „Twitter“ tinkle siunčiamus trumpuosius pranešimus), taip kaltindami ją „išnešus šiukšles iš namų“.
Pasak kai kurių liudytojų, I.Karimovas, sužinojęs apie viską, taip įširdo, kad nebegalėjo susitvardyti. Gulnora buvo patupdyta namų arešto, o jos ryšys su išoriniu pasauliu faktiškai visiškai nutrūko.
G.Karimovos verslo imperiją dalimis išgraibstė konkurentai, o jos įgaliotiniai, tarp kurių ir neva jos sugyventinis Rustamas Madumarovas (su savo buvusiu sutuoktiniu afganų kilmės JAV piliečiu Mansooru Maksudi, kai kur vadinamu Mansuru Maqsudi, ji taip pat skandalingai išsiskyrė 2003 metais), tėvynėje buvo nuteisti ilgai kalėti.
Taip sumanus Gulnoros tėvas ne tik užkirto kelią prasidedančioms „dvaro“ intrigoms, kurios galėjo virsti grandioziniais skandalais ir demaskavimais, bet ir pabandė apsaugoti dukrą nuo baudžiamojo persekiojimo Vakaruose. Juk dauguma personažų, kurių vardai šmėkščiojo užsienio žiniasklaidos publikacijose ryšium su korupcijos tyrimu, tarp jų ir Gajanė Avakian, atsidūrė už grotų.
Gugušos milijonai
Tačiau klausimas dėl pinigų, įšaldytų G.Karimovos sąskaitose, taip ir pakibo ore, juo labiau kad I.Karimovo pritaikyta bausmė dukteriai aiškiai netenkino Vakarų ir tyrimas ten buvo tęsiamas.
Nepaisant to, Uzbekistano valdžia pabandė susigrąžinti Gugušos milijonus į tėvynę.
2016 metų pradžioje Uzbekistano teisingumo ministras Muzrafas Ikramovas išsiuntė Niujorko teismo federaliniam teisėjui Andrew Carteriui laišką, kuriame pareiškė apie Uzbekistano ketinimą atgauti lėšas, įšaldytas Vakarų bankuose. Be to, laiške, kaip rašo Šveicarijos leidinys „L'Hebdo“, Gulnoros vardas, žinoma, nebuvo paminėtas, tačiau Teisingumo ministerijos vadovas išsamiai išdėstė, kaip Uzbekistano valdžios institucijos pričiupo visus vadus, dalyvavusius korupcijos schemoje, kurią, Taškento požiūriu, organizavo R.Madumarovas ir G.Avakian. O kadangi sukčiai gavo pelnytą bausmę, jų pinigai turi būti sugrąžinti į valstybės iždą.
Ginti savo poziciją Uzbekistano vyriausybė pasamdė advokatus iš prestižinės Niujorko kontoros „Holwell Shuster & Goldberg“.
Reaguodama į šį kreipimąsi Uzbekistano politinių pabėgėlių grupė pasiūlė Jungtinėms Valstijoms nepatenkinti M.Ikramovo prašymo, o G.Karimovos ir jos aplinkos žmonių įgytas lėšas nukreipti tiesiogiai korupcijos aukoms, tai yra Uzbekistano žmonėms, sukaupiant jas specialiame fonde.
Galų gale JAV ir Uzbekistanas lyg ir susitarė dėl įšaldytų milijonų be teismo. Todėl Niujorko Pietų apygardos federalinis teismas sustabdė G.Karimovos korupcijos bylas duodamas šalims laiko pasiekti kompromisą. Teismo nustatyta data keletą kartų buvo perkelta, o pastarąjį kartą ji buvo nukelta į 2017 metų sausio pabaigą. Todėl gali būti, kad Gulnoros apklausa buvo tiesiogiai susijusi su Taškento ketinimu vis dėlto įrodyti savo pretenzijų į ginčijamą sumą pagrįstumą.
Našlaitė
Po tėvo mirties jau ir taip miglotos Gulnoros likimo perspektyvos tapo dar niūresnės. Iškart pasklido kalbos, kad ji lyg ir yra išvežta į beprotnamį, lyg ir į Izraelį be teisės grįžti į tėvynę. Žmonės kalbėjo, kad naujoji valdžia tikriausiai pabandys apskritai atsikratyti Gugušos.
Tačiau tai anaiptol negarantuoja Taškentui trokštamų milijonų susigrąžinimo.
Beje, buvo pranešta, kad Gulnora buvo nunuodyta ir mirė lapkričio 5 dieną. Kaip tariamai teigė šaltinis Nacionalinio saugumo tarnyboje, tą pačią dieną buvusi prezidento duktė buvo palaidota, o jos kapas sulygintas su žeme.
Žmonės, kurie buvo įsitikinę, kad Gulnora nužudyta naujosios valdžios paliepimu, atkreipė dėmesį į tai, kad Š.Mirzijajevas, dar rugsėjo pradžioje kalbėdamas šalies parlamente, pareiškė užuojautą I.Karimovo žmonai ir jaunesniajai dukrai, tarsi velionis nebūtų turėjęs daugiau vaikų.
Tačiau lapkritį BBC paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Gulnoros sūnus Islamas Karimovas jaunesnysis pasakoja su nuoroda į savo seserį Iman, kad jo motina yra gyva ir laikoma griežtai prižiūrima Taškente, ji beveik neturi galimybių susisiekti su išoriniu pasauliu ir netgi pasimatyti su vaikais.
O saugumo tarnybos, pasak jo, vežioja po miestą mamos antrininkę, kad sudarytų iliuziją, jog Gulnora yra laisva.
Pasak Karimovo jaunesniojo, jo motiną laiko suimtą (priminsime, kad apie jokias teismo nutartis dėl Gugušos suėmimo jos tėvynėje nebuvo pranešta, o ir apie jai iškeltą baudžiamąją bylą žinoma tik iš netiesioginių įrodymų) NST darbuotojai, visiškai nuolankaujant jos giminėms – seseriai ir pačiai motinai Tatjanai Karimovai.
„Aš nežinau, nepasišnekėjęs su ja tiesiogiai aš negaliu pasakyti, ar ji yra gyva, ar ne“, – prisipažino Karimovas jaunesnysis.
Dabar, kai tapo žinoma, kad Gulnora yra gyva, o tuo pat metu pasitvirtino gandai, kad ji laikoma anaiptol ne patogiausiomis sąlygomis (pasak G.Manjos, G.Karimovos laikymo sąlygos „visiškai neatitinka tarptautinių žmogaus teisių srities standartų“), kyla klausimas: ką naujoji Uzbekistano vadovybė ketina toliau daryti su kažkada turtingiausia šalies moterimi?
Šveicarų advokatas papasakojo, kad, nepaisant nepavydėtinos G.Karimovos padėties, per apklausą ji elgėsi „agresyviai ir parodė stebėtiną ištvermę“. Moteris pareiškė, kad nepasirašys jokių dokumentų, ir pareikalavo Vakaruose tiriamos jai iškeltos bylos medžiagos. O tuo pat metu ir oficialaus sprendimo dėl jos arešto su pagrindimu. Visi šie reikalavimai buvo atmesti.
Akivaizdu, kad Uzbekistano valdžiai patogiau laikyti Gulnorą informacijos vakuume, neleidžiant, kad ji kaip nors galėtų susisiekti su Vakarų tyrėjais.
Bet gyva ji yra reikalinga. Tiesa, tik iki to laiko, kol bus išspręstas 850 milijonų dolerių likimas. Po to, galimas dalykas, kokia nors informacija apie Gugušos egzistavimą apskritai nebepasirodys, baigia savo straipsnį Piotras Bologovas portale gazeta.ru.
Parengė Leonas Grybauskas
