Slaugytoja Emilie Telander džiūgauja, kad vienas iš jos globotinių senelių namuose žaisdamas stalo žaidimą išridena 6 taškus. Bet šypsena jos veide greitai dingsta, kai ji pradeda kalbėti apie tai, kokie pokyčiai laukia.
Po dvejų metų, kai jos pamaina darbe truko 6 valandas, ji grįžo prie įprastos 8 valandų darbo dienos.
„Jaučiuosi labiau pavargusi nei anksčiau“, – pasakojo moteris. Ji sakė, kad dabar turi mažiau laiko namuose ruošti maistą ar skaityti savo ketverių metų dukrai.
„Per bandomąjį laikotarpį visas personalas turėjo daugiau energijos. Mačiau, kad visi buvo laimingi“, – sakė E.Telander.
Ji kartu su 70 kitų slaugytojų buvo tarp tų, kurių darbo dienos buvo sutrumpintos siekiant išsiaiškinti, kaip tai paveiktų jų darbo rezultatus bei savijautą.
Produktyvumas išaugo
Tyrimo metu senelių prieglaudos darbuotojų pamainos buvo sutrumpintos nuo 8 iki 6 valandų. Buvo pasamdyta papildomo personalo, kad jis padėtų įveikti krūvį, o tyrėjai stebėjo ir darbuotojus kituose senelių namuose, kurie dirbo po tradicines 8 valandas.
Nors oficialūs tyrimo rezultatai pasirodys tik kitą mėnesį, jau paviešinti duomenys patvirtina E.Telander nuomonę.
Per 18 mėnesių, kai slaugytojos dirbo trumpiau, jos rečiau neatvykdavo į darbą dėl ligų ir buvo produktyvesnės – trumpiau dirbančios seselės savo pacientams suorganizavo 85 proc. daugiau užsiėmimų - nuo pasivaikščiojimų parke iki karaokės vakarų.
Brangus malonumas
Tiesa, projektas kritikuojamas dėl to, kad trumpesnės darbo dienos naudą nusveria padidėjusios išlaidos.
Valdančiosios partijos oponentai kreipėsi į valdžią, kad tyrimai dėl trumpesnės darbo dienos turėtų būti nutraukti, nes mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami tam, kas neturi jokios ekonominės naudos.
Eksperimentas Geteborgo mieste išsiteko su numatytais pinigais, bet miestui vis tiek kainavo apie 1,3 milijono dolerių.
„Ar galime šešių darbo valandų dieną pritaikyti visai visuomenei? Ne, nes tai paprasčiausiai būtų per brangu“, – sako kairiųjų partijos atstovas Danielis Bernmaras. Tiesa, jis pripažįsta, kad eksperimentas turėjo ir pliusų – jis leido sukurti 17 darbo vietų naujoms slaugytojoms, kol senbuvės dirbo trumpiau.
„Tai paskatino visą Švediją ir Europą kalbėti apie trumpesnę darbo dieną. Tai įdomu, nes prieš tai 10-15 metų visi kalbėjo tik apie darbo valandų ilginimą“, – sakė politikas.
Daugiau eksperimentų
Nors visa šalis kalba apie 6 valandų darbo dieną, mažai šansų, kad tradicinė 40 valandų Švedijoje bus „apkarpyta“.
Nacionaliniu lygiu vienintelė kairiųjų partija pritaria darbo valandų mažinimui. Per pastaruosius Parlamento rinkimus ši partija surinko vos 6 proc. rinkėjų balsų.
Nepaisant to, kitos Švedijos savivaldybės jau ima rengti savo pačių remiamus eksperimentus ir taikosi į tuos darbuotojus, kurie dažniausiai kenčia nuo ligų ar pervargimo, pavyzdžiui, socialinius darbuotojus bei ligoninių seseles.
Netrukus darbo valandos bus sutrumpintos „Skelleftea“ ligoninės valytojams, testai planuojami ir pilotams, tuo domisi ir reklamos, konsultavimo, telekomunikacijų bei IT įmonės.
Kol vienos šių institucijų teigia, kad trumpiau dirbdami darbuotojai atrodo ramesni bei rečiau serga, kiti trumpesnės darbo dienos idėjos atsisako.
Lyg nedaryti namų darbų
„Aš tikrai nemanau, kad šešių valandų darbo diena tinka tiems, kurie vadovauja ar yra verslininkai, kaip ir startuolių pasauliui“, – įsitikinęs biorašalą kuriančios kompanijos vadovas Erikas Gatenholmas.
Tiesa, jis prisipažįsta, kad šį eksperimentą taip pat bandė atlikti su savo gamybos darbuotojais po to, kai jis išplito žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, o verslininkas susidomėjo, ar tai tikrai gali tapti ateities būdu padidinti produktyvumą.
Įmonės eksperimentas buvo atšauktas nepraėjus nė mėnesiui, nes skųstis pradėjo patys darbuotojai. „Maniau, kad tai bus linksma, bet patyriau daugiau streso. Mano darbui daug laiko, o kai jo turi mažai, atrodo, lyg tiesiog praleidinėtum namų darbus – darbai galiausiai susideda“, – pasakojo vienas įmonės darbuotojas.
Jam pritaria stresą tiriantis mokslininkas Aramas Seddighas: „Manau, kad šešių valandų darbo diena tiktų tokioms organizacijoms kaip ligoninės, kur galima šešias valandas atidirbti ir keliauti namo. Tai būtų mažiau efektyvu darbovietėse, kur darbą ir asmeninį gyvenimą sunkiau atskirti“.
Mokslininkas teigė, kad kai kuriais atvejais trumpesnė darbo diena gali sukelti dar daugiau streso darbuotojams, nes jie į šešias valandas bandys sutalpinti visus darbus, kuriuos paprastai padarydavo per aštuonias arba pradės papildomai dirbti grįžę namo.
Lankstus grafikas
Bengtas Lorentzonas, tiriantis šešių darbo valandų galimybę, išskyrė dar vieną trūkumą – tai gali kirstis su lankstaus darbo grafiko tradicija, kurią taiko daugybė Švedijos verslų.
„Daugybė biurų jau dirba kaip konsultavimo įmonės. Nėra jokio reikalo vadybininkams biure turėti visus savo darbuotojus, svarbiausia pasiekti rezultatą“, – sakė jis.
Tiesa, taip dirbti gali ne visi – pavyzdžiui, slaugytojos negali tiesiog palikti savo pacientų ir eiti į kirpyklą.
„Nemanau, kad turėtume pradėti nuo svarstymų apie sutrumpintas darbo valandas. Pirmiausia reiktų klausti, ką galime padaryti, kad pagerintume darbo sąlygas, o skirtingose įmonėse tam reikalingi skirtingi veiksmai.
Kartais sutrumpintos darbo valandos tikrai padėtų, bet galima imtis ir daugybės kitų dalykų“, – įsitikinęs B.Lorentzonas.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
