Apie tai, ką gaminsime 2030 m., kaip pasikeis mažmeninės prekybos rinka ir kodėl internetas nėra viskas, Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo „Euronics International“ inovacijų vadovas Joey Tangas.
Kur dingo televizoriai?
Toks elektronikos prekėmis prekiaujantis gigantas kaip „Euronics“ tikrai žino, kaip technologijų pokyčiai veikia rinką.
Šiandien klientai daugiausia perka nešiojamųjų bei planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų bei smulkių buities prietaisų. Kadaise dominavusių fotoaparatų ir televizorių pardavimai nuolat krenta. Jų tiesiog nebereikia – nusifotografuoti galima telefonu, filmą pažiūrėti kompiuterio ekrane.
Naujos technologijos keičia vartotojų įpročius, o mažmeninius prekybininkus – neatsilikti.
Internetas – ne viskas
Naujausias mados klyksmas – prekyba internetu.
„Visi dabar siekia užtikrinti prekybos kanalų įvairovę, prekybos sektorius pastaraisiais metais pereina į internetą. Per kelerius metus internetinės prekybos mastai išaugo nuo 6 iki 20 proc., kai kur internetiniai pardavimai jau sudaro 62 proc. visos prekybos“, – kalbėjo J.Tangas.
Vartotojų pirkimo įpročiai keičiasi – dabar prekes jie nori gauti čia ir dabar, matyti visus galimus variantus ir apsispręsti patys.
Vis dėlto „Euronics“ šiandien investuoja į fizines parduotuves.
„Fizines parduotuves dabar atidaro net interneto prekybininkai, tokie kaip „Amazon“, – priminė J.Tangas. Lietuvoje savo pirmą parduotuvę neseniai atidarė internetinės prekybos svetainė Pigu.lt.
Pasirodo, kai kurie prekybininkai jau pastebi, kad internetinės prekybos augimas lėtėja.
„Pasiekus 62 proc., tas augimas nesitęs. Dar keliais procentais internetinė prekyba išaugs, bet nežymiai. Tai reiškia, kad visai nemaža dalis prekybos vis dar vyks fizninėse parduotuvėse“, – pasakojo „Euronics“ inovacijų vadovas.
Žmogiškas ryšys
J.Tangas sakė, kad nors internetinės prekybos greitis žmones vilioja, jiems vis dar reikalingas ir žmogiškasis ryšis.
„Pavyzdžiui, mano žmona nemėgsta apsipirkti internetu. Jai nepatinka matyti 100 visokių palyginimų ir apsispręsti – daug mieliau ji nueina į parduotuvę, kur gali pakalbėti su pardavėju, kuriuo pasitiki, ir su jo pagalba priimti sprendimą“, – sakė jis.
J.Tango nuomone, žmogiškas ryšys prekyboje vis dar svarbus, todėl prekybos gigantams į savo darbuotojus investuoti – būtina.
„Apsipirkimas turi tapti potyriu. Dėl to parduotuvės privalo suteikti galimybę žmonėms prekes ne tik apžiūrėti, bet ir patiems pažiūrėti, kaip jos veikia. Pokalbių su prekybininku jau neužtenka. Svarbi ir aplinka – dėl to vis daugiau parduotuvių jau galima ne tik vaikščioti tarp lentynų, bet ir atsigerti kavos ar tiesiog pailsėti“, – sakė „Euronocs“ investicijų vadovas.
Kas toliau?
Prekybininkų uždavinys – kurti vis didesnę pridėtinę vertę. Dėl to ilgėja garantiniai terminai, suteikiama vis daugiau papildomų paslaugų.
„Tačiau reikia ieškoti vis naujų galimybių. Pavyzdžiui, pasirašyti su pirkėju sutartį, kad kas kažkiek laiko pas juos į namus ateitų atsakingas darbuotojas, kuris patikrintų nusipirktą įrangą, kad garantinio taisymo iš viso nebereikėtų“, – kalbėjo J.Tangas.
Vis dėlto, nuspėti kokios tendencijos prekybos sektoriuje dominuos ateityje – sunku. „Išgyvename ketvirtą pramonės revoliuciją, kuri reiškia nuolatinius pokyčius“, – priminė J.Tangas.
Didieji duomenys, bepiločiai automobiliai, daiktų internetas – tai terminai, kurie neabejotinai darys įtaką tiek prekybininkų darbui, tiek pirkėjų vartosenai.
„Kuriami robotai, kurie gali padėti senyviems žmonėms, papildyta realybė vis labiau tobulina, virtuali realybė pradedama diegti ne tik žaidimuose“, – pasakojo J.Tangas.
Jo teigimu, nereiktų nustebti, jei, pavyzdžiui, po kelerių metų pirksime ne bilietus, o virtualias keliones ir pasivaikščioti po Havajų paplūdimius galėsime neišeidami iš namų.
