Po valdžios sprendimų verslas bėga iš Lietuvos: „Esame priversti emigruoti“

Seime pradėtas svarstyti Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projektas, kurį patvirtinus būtų sunaikinta vienintelė neįgaliųjų integravimo į aktyvią darbo rinką sistema Lietuvoje. Tai reikštų, kad gatvėje atsidurtų maždaug 7 tūkst. neįgalių darbuotojų.

Vyras pasakojo tvirtai apsisprendęs palikti Lietuvą ir emigruoti į Prancūziją.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vyras pasakojo tvirtai apsisprendęs palikti Lietuvą ir emigruoti į Prancūziją.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 24, 2017, 11:42 AM, atnaujinta Apr 26, 2017, 1:12 AM

Įdarbina tūkstančius

Pasak socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ ir konsultacijų bendrovės „Sopro Consulting“ vieno iš savininkų Nerijaus Briedžio, šiandien socialinėse įmonėse dirba 7300 neįgaliųjų.

„Šis modelis sukuria po 700 darbo vietų kasmet. 80 proc. žmonių turi vidurinį arba pagrindinį išsilavinimus. Tai ypatingai didelis skaičius“, – sakė N.Briedis.

Jo teigimu, valdžia mano, kad socialinės įmonės įdarbina per mažai neįgaliųjų, jos brangiai kainuoja ir kad jose yra šešėlis.

„ Socialinės įmonės kiekvienais metais yra tikrinamos. Buvo patikrintos 170 socialinių įmonių ir tik viena neteko statuso. Labai daug neįgaliųjų, net 3 tūkst. , dirba valymo sektoriuje, tačiau jie turės būti atleisti, nes pagal projektą neįgalieji negalės dirbti kitos įmonės patalpose. Pavyzdžiui, valytojai negalės valyti kitų įmonių patalpų ir panašiai“, – piktinosi N.Briedis.

Įmonės bus priverstos susinaikinti

Visgi priėmus tokias įstatymo pataisas, anot verslininko, tai lemtų socialinių įmonių susinaikinimą.

„Socialinės įmonės susinaikintų. Mums reikėtų išvaryti senuosius darbuotojus, o naujųjų priimti nebebūtų galima“, – kalbėjo vyras, pridurdamas, kad tada neįgalieji laisvoje darbo rinkoje turėtų konkuruoti su sveikaisiais.

Kalbant apie Seimo narės Aušros Maldeikienės pasisakymus viešojoje erdvėje, susijusius su socialinėmis įmonėmis, N.Briedis kategoriškas: „Reikėtų labiau pasigilinti.“

„Socialinės įmonės yra vienas skaidriausių verslų, mes kiekvieną mėnesį teikiame ataskaitas Darbo biržai. Kalbant apie A.Maldeikienę, iš 170 socialinių įmonių, ji visada kalba apie tą vieną įmonę (aut. past. kuri dirbo neskaidriai), bet dabar dar 169 užlipdo tokią etiketę. 73 proc. įmonių yra gamybinės, pavyzdžiui, baldų fabrikai, baldų gamyba, lentpjūvės, siuvyklos, o kodėl ji taip kalba – nežinau. Reikėtų labiau pasigilinti“, – sakė verslininkas.

Nusprendė emigruoti

Palikti dešimtmetį kurtą verslą ir kartu su šeimomis išvykti iš Lietuvos jau nusprendė Socialinių įmonių asociacijos steigėjai ir neįgalių darbuotojų įtraukimu į darbo rinką užsiimančios bendrovės „Sopro Consulting“ savininkai.

„Seimo nariai griauna dešimt metų kurtą neįgalių darbuotojų integravimo į darbo rinką sistemą ir nori sutaupyti labiausiai pažeidžiamų Lietuvos piliečių sąskaita. Geresnės socialinės integracijos sistemos sugalvoti nesugeba, o griauti daug proto nereikia“, – teigė ne vieną apdovanojimą už neįgaliųjų integraciją gavęs N.Briedis.

Vyras pasakojo tvirtai apsisprendęs palikti Lietuvą ir emigruoti į Prancūziją.

„Mes paliekame Lietuvą, vykstame ten, kur neįgalieji yra vertinami“, – sakė N.Briedis.

Per pastaruosius kelerius metus į darbo rinką bendrovė atvedė daugiau nei 1200 neįgalių žmonių. Iki tol jie buvo išlaikomi mokesčių mokėtojų, tačiau dabar patys dirbo bei mokėjo mokesčius.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad socialinės įmonės statusas naujiems juridiniams asmenims nebūtų suteikiamas įvertinus Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme reglamentuoto socialinių įmonių modelio efektyvumą, o subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinei įmonei būtų skiriama ir mokama tik už jau dirbančius, tikslinėms grupėms priklausančius, asmenis.

Išsakė kritikos

Socialinėms įmonėms nemažai kritikos yra išsakiusi Seimo narė Aušra Maldeikienė. Socialinėse įmonėse, anot Seimo narės, šiuo metu socialinėse įmonėse dirba apie 7 tūkst. žmonių, o dar 40 tūkst. neįgaliųjų dirba vadinamoje atviroje rinkoje.

„Įstatymas buvo kuriamas atskirties grupėms, kurių iš viso yra 11: tai iš įkalinimo įstaigų grįžę žmonės, mažas pajamas turinčios mamos su mažais vaikais, o galiausiai viskas baigėsi tik neįgaliais...“ – piktinosi politikė ir pridūrė, kad šiuo metu tiesiog klesti „prekyba neįgaliais“.

„Būta atvejo, kad neįgalieji Marijampolėje statė mokyklą, o toje vietoje patikros metu nebuvo nei vieno žmogaus su negalia – įdarbinti vieni, o dirba visai kiti, bet įmonė gauna kompensacijas“, – pasakojo A.Maldeikienė.

Pasak jos, 40 tūkst. neįgaliųjų darbo vietų įrengimui iš biudžeto kasmet skiriama daugiau nei 2 mln. eurų, o štai socialinės įmonės per įvairias dotacijas sugeba susižerti apie 30 mln. eurų. „Yra tokių socialinių įmonių, kurios tiesiog skalpuoja pinigus. Seime jaus sustabdytas tokių įmonių steigimasis. Ne visuomet socialinės įmonės laikosi reikalavimų, numatančių, kokia veikla jos galinčios užsiimti: būna taip, kad pusę metų gamina alkoholį, pusę metų vaisvandenius, o dotaciją gauna visus metus. Taip išeitų, kad ta dotacija skiriama ir alkoholio gamybai. Jums patinka? Man – ne“, – kalbėjo politikė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: prasidėjo išankstinis balsavimas