„Dėsime visas pastangas, kad įstatymas įsigaliotų nuo sausio pirmos. Ir visiškai nesvarbu, ar svarstymą tęsime dabar pratęstoje sesijoje, ar rudenį“, – trečiadienį žurnalistams Seime pareiškė „valstietis“ Kęstutis Mažeika, paprašytas įvertinti Seimo pirmininko pareiškimą, jog reformos priėmimas atidedamas iki rudens.
„Mes bet kokiu atveju laukiame ekspertų išvadų. Kai sulauksime jų, planuosime darbotvarkę (reformos svarstymą komitete – BNS). Jeigu reikės pratęsti sesiją, tada derinsime su Seimo pirmininku, su valdyba“, – pridūrė K.Mažeika.
Jis pabrėžė, kad urėdijų pertvarka yra viena prioritetinių reformų, todėl reikia į tai atsižvelgti.
„Jeigu Seimo pirmininkas mano, kad pratęsti savaitei at dviem (Seimo pavasario sesiją -BNS) yra problema, tai tada kalbėsime su Seimo pirmininku“, – teigė K.Mažeika.
Pasak jo, išvados turėtų būti pateiktos per savaitę, kai Seimo kanceliarija apsispręs, kas atliks ekspertizę.
BNS žiniomis, nepriklausomą reformos ekspertinį vertinimą norėtų teikti du pretendentai, pateikę paraiškas konkursui. Seimo kanceliarija jų neskelbia, kol nesibaigė paraiškų vertinimas.
Vienos konkurso dalyvės – Lietuvos miškininkų sąjungos – prezidentas Edmundas Bartkevičius BNS patvirtino, kad sąjunga dalyvauja konkurse. Pasak jo, vertinimą ji gali atlikti veltui, tačiau jis nesitiki laimėti.
Jo teigimu, sąjunga iki ketvirtadienio 15 val. turi patikslinti ekspertų kvalifikaciją, tuomet Seimo kanceliarija spręs, ar skelbti nugalėtoją.
Negavęs ekspertų išvadų, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį nesvarstė urėdijų pertvarkos.
Nepriklausoma ekspertizė turi atsakyti tik į du klausimus: ar Miškų įstatymo pataisomis siūloma reforma atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruota į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams bei ar ji teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu.
Reformos vertinimo reikalauja maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Pagal Seimo statutą toks vertinimas privalomas. Už jį Seimas ketina sumokėti iki 200 eurų.
Neskaidri sistema
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad valstybinių miškų pertvarką Seime stabdo neskaidri ir neefektyvi urėdijų sistema. „Tai yra sprendimas, kuris buvo užsibrėžtas padaryti pavasario sesijoje. Aš tai suprantu, kaip procedūrinį vilkinimą, kuris buvo vykdytas Seime naudojantis statuto normomis, kurios iš esmės niekada nebuvo taikomos. (...) Labai suprantama, kad šita sistema, kuri yra tapusi neskaidrumo, neefektyvumo ir nepotizmo simboliu, ji deda visas pastangas, kad save išsaugotų“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Premjeras patikino, kad urėdijų pertvarka yra vienas iš pagrindinių šios valdančiosios koalicijos uždavinių. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį ryte teigė, kad Miškų įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje, tačiau po kelių valandų pareiškė, kad dėl procedūrinių dalykų reformos priėmimas atidedamas iki rudens.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika trečiadienį teigė, kad bus dedamos visos pastangos, kad naujasis įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.
eimo kanceliarija per savaitę turėtų nuspręsti, kas atliks nepriklausomą reformos ekspertizę, kuri turi atsakyti, ar Miškų įstatymo pataisomis siūloma reforma atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruota į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams bei ar ji teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu.
Reformos vertinimo reikalauja maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Pagal Seimo statutą toks vertinimas privalomas.
Už jį Seimas ketina sumokėti iki 200 eurų. Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės urėdijos ir 42 rajonuose esančių urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą. Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos, jose dirba apie 4 tūkst. miškininkų.
