Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigė, kad ne visi Lietuvoje žino, ką veikia Konkurencijos taryba. „Savo veikimą matuojame pagal naują, kurią kuriame vartotojams, o vartotojai esame visi“, - pasakojo jis.
Š.Keserauskas džiaugėsi – vienas į Konkurencijos tarybos veiklą investuotas euras atnešė beveik 8 eurus naudos vartotojams. Per metus Konkurencijos taryba vartotojams padėjo „sutaupyti“ 13 milijonų eurų.
10 – tiek Konkurencijos įstatymo pažeidimų per metus nustatė Konkurencijos taryba. Taip pat buvo nustatyti 5 Reklamos įstatymo pažeidimai, net 3 karteliniai susitarimai, 6 neteisėti Savivaldybių veiksmai.
Baudų – beveik milijonas
Per metus Konkurencijos tarybą skyrė baudų, kurių bendra suma siekia beveik 825 tūkst. eurų. Didžioji jų dalis – 758 tūkst. eurų – skirta už konkurenciją ribojančius susitarimus.
Bendra pažeidėjų sumokėtų baudų suma pernai siekė net 18,7 milijonus eurų. Prie to prisidėjo nemažai tęstinių bylų – Konkurencijos taryba toliau teisėsi laimėjo teismus dėl „Mantingos“ ir „Maximos“ susitarimų dėl duonos kainų, dėl „Gazprom“ skirtos baudos ir „E-Turas“ kartelinio susitarimo.
„Praėjusiais metais buvo trys dideli dalykai – viešieji pirkimai, viešieji subjektai ir senų bylų tęstinumas“, - sakė Š.Kesarauskas.
Daug dėmesio taryba skyrė viešiesiems pirkimams. „Mūsų vaidmuo – žiūrėti, kad konkurentai nederintų veiksmų ir nesutartų, kas turi laimėti, nes dėl to išleidžiami visų mūsų pinigai“, - kalbėjo Š.Kesarauskas. Konkurencijos taryba pernai nustatė 3 kartelinius susitarimus.
Deja, pernai vėl buvo nustatyta daug viešų subjektų pažeidimų. „Nors mes norėtume, kad jie rodytų pavyzdį visiems“, - kalbėjo Konkurencijos tarybos pirmininkas. Daugiausia pylos šioje srityje gavo savivaldybės.
Iki šiol viešiesiems subjektams Konkurencijos taryba negalėjo skirti baudų, bet šiemet ši galimybė atsirado – reikia tikėtis, kad tai pažeidėjus atgrasys.
Klaidina reklama
Dažniausiai pirkėjams į akis krenta klaidinanti reklama – šiuos konkurencijos pažeidimus ko gero yra pastebėjęs ne vienas.
„Dažnai pardavėjai nubraukia didelę kainą ir rodo mažą, sukurdami iliuziją, kad pirkėjas gauna labai gerą pasiūlymą, nors tai netiesa“, - teigė Š.Keserauskas.
Tokių pažeidimų pernai buvo nemažai, o Konkurencijos taryba šioje srityje ėmėsi aiškinamosios veiklos – pasirodo, kad dažnai verslas pirkėjus „apgauna“ ne tyčia, o iš nežinojimo.
Konkurencijos taryba pernai išnagrinėjo 292 skundus dėl reklamų, dar 107 reklamas įvertino savo iniciatyva. Įspėjimai buvo skirti 158 reklamos davėjams.
Duoda rezultatų
Garsiausiai pernai ko gero, skambėjo Konkurencijos tarybas rinkos tyrimas kompensuojamų vaistų srityje.
„Nustatėme, kad dabartinis reguliavimas yra ydingas, nes jis trukdo patekti į rinką pigesniems vaistams bei leidžia patogiai jaustis tiems, kurie siūlo brangius vaistus – jei jau patekai į kompensuojamų vaistų sąrašus, ten ir lieki“, - apie situaciją pasakojo Š.Keserauskas.
Konkurencijos tarybos tyrimas davė rezultatų. „Šiuo metu pagal mūsų pastabas priimami nauji sprendimai. Kol kas negalima pasakyti, kokie jie bus, bet tikimės, kad mūsų darbas atneš naudingų pokyčių“, - sakė Š.Keserauskas.
„Iki“ ir „Rimi“ - ar bus leista?
Šiemet daugeliui įdomus vienas Konkurencijos tarybos sprendimas – leisti susijungti „Rimi“ ir „Iki“ prekybos tinklams, ar ne.
„Vyksta vertinimas ir kol kas nieko daug pasakyti negalima. Šis vertinimas bus labai svarbus, nes kai įmonės jungiasi, gali įvykti trys dalykai – gali nieko neatsitikti, konkurencijos gali padaugėti atsiradus stipriam žaidėjui, arba konkurencija gali būti apribota, jeigu susijungia artimi konkurentai“, - sakė Š.Keserauskas.
Būtent trečiajam atvejui Konkurencijos taryba ir stengiasi užkirsti kelią. „Mūsų sprendimas turi būti priimtas iki rugsėjo 18 dienos. Bet jeigu atsiras kažkokių problemų ar reiks kažką keisti, terminas gali būti pratęstas dar mėnesiui“, - pasakojo Konkurencijos tarybos narys E.Šatas.
Jo teigimu, čia tiriamos dvi galimos problemos – kaip susijungimas paveiks tiekėjus ir kaip vartotojus – pirkėjus.
„Jeigu šiose srityse bus identifikuotos kažkokios problemos, besijungiančios šalys galės teikti savo pasiūlymus, kaip jas pašalinti kažkokiais įsipareigojimais. Jei pasiūlymai nebus teikiami, ar jų nebus laikomasi – susijungimas įvykti negalės“, - sakė E.Šatas.
