„Yra pasiūlymas ieškoti galimybių galbūt vienam iš lenkų prekybos tinklų pasižiūrėti, ar būtų perspektyvu investuoti Lietuvoje“, - BNS antradienį sakė S.Skvernelis.
Lenkijos investicijas į Lietuvos ekonomiką S.Skvernelis pirmadienio vakarą aptarė su Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininku Jaroslawu Kaczynskiu.
Kol sprendimai nepriimti, S.Skvernelis konkretaus prekybos tinklo neįvardijo. Daugiausia parduotuvių Lenkijoje turi prekybos tinklai „Žabka“ ir „Lewiatan“. Populiarias parduotuves „Biedronka“ valdo Portugalijos verslininkai.
„Lenkijos ekonomika stipriai auga ir Lietuva pasiruošusi priimti investicijas. Kalbant apie prekybos tinklus, vaistų rinką, transporto infrastruktūrą investicijos yra laukiamos ir tai buvo aptarta“, - teigė S.Skvernelis.
Lietuvoje didžiausią mažmeninės rinkos dalį turi „Maxima“, po jos seka „Iki“, „Norfa“ ir „Rimi“. Pernai birželį į rinką atėjo Vokietijos tinklas „Lidl“. Mažesniuose miestuose ir miesteliuose prekybos tinklą yra išvysčiusi „Aibė“. Šiemet iš Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos pasitraukė Suomijos prekybos tinklas „Prisma“.
S.Skvernelio susitikimas su J.Kaczynskiu pirmadienio vakarą už uždarų durų truko daugiau kaip tris valandas. J.Kaczynskis formaliai neužima jokių pareigų Lenkijos vyriausybėje, bet daugelis apžvalgininkų jį vadina įtakingiausiu Lenkijos politiku.
Ministras pirmininkas sakė susitikime aptaręs tolesnes Lenkijos „Orlen“ investicijas į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose ir išgirdęs patikinimą, kad Lenkija pasirengusi investuoti į geležinkelio „Rail Baltica“ ir magistralės „Via Baltica“ vystymą.
Svarbus lūžis dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose įvyko birželio mėnesį, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Orlen“, valdanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Taip nutrauktas daug metų trukęs ginčas dėl Lenkijos investicijų Lietuvoje.
Dvišaliuose santykiuose daugiausia įtampos kelia nesutarimai dėl tautinių mažumų padėties.
Lenkijoje viešintis Lietuvos premjeras S.Skvernelis sako matantis gerą galimybę pagerinti dvišalius santykius, kuriems, jo teigimu, kenkia neteisingi stereotipai dėl tautinių mažumų padėties.
Tai ministras pirmininkas sakė po susitikimo su valdančiosios Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu.
Lietuvos premjero teigimu, J.Kaczynskis „mato Lietuvą kaip strateginę draugišką valstybę“. Jis sakė susitikime pristatęs informaciją dėl lenkų tautinės mažumos padėties, nes šiuo metu, anot premjero, daug problemų kyla dėl neteisingų interpretacijų.
„Kai kurie stereotipai šiandien galbūt neleidžia emociškai perkrovimo padaryti. Jis galėjo iš pirmų lūpų išgirsti, kokia yra lenkų tautinės mažumos situacija. Dabar yra didžiulė galimybė išspręsti problemas“, – interviu BNS Varšuvoje antradienį sakė ministras pirmininkas.
Jis teigė pateikęs duomenis, kad Lietuvoje yra didžiausias lenkiškų mokyklų tinklas už Lenkijos ribų, Lietuva yra vienintelė šalis, kur lenkiškai galima įgyti išsilavinimą nuo darželio iki universiteto, o finansavimas tautinių mažumų mokykloms penktadaliu didesnis nei lietuvių mokyklų.
S.Skvernelis taip pat pristatė Lietuvos vyriausybės sprendimą lenkų gyvenamuose pietrytiniuose rajonuose transliuoti lenkiškas televizijas ir Vilniaus valdžios sprendimus dėl lenkiškų mokyklų statuso.
Premjero teigimu, Lenkijoje išlieka jautrus klausimas dėl lenkiškų pavardžių rašybos Lietuvos asmens dokumentuose. Šiuo metu Seime svarstomi keli projektai, ar leisti pase naudoti raides w, q ir x, kurių nėra Lietuvos abėcėlėje. Pats premjeras remia tokį sprendimą, bet neaišku, ar jis surinks pakankamai balsų Seime.
Anot S.Skvernelio, Lenkijoje iki šiol prisimenama istorija, kad siūlymas įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą buvo atmestas paskutinio tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizito Vilniuje metu 2010 metais. Po kelių dienų L.Kaczynskis žuvo. J.Kaczynskis yra jo brolis dvynys.
„Didžiausia problema, kad buvo pažadėta, neįvykdyta, o po kelių dienų žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas. Ta tema yra jautri“, – sakė premjeras.
S.Skvernelis iš savo pusės sakė perdavęs J.Kaczynskiui Lenkijos lietuvių nerimą dėl lietuviško švietimo padėties – vietos bendruomenei Seinuose ir Punske trūksta lietuviškų vadovėlių, uždaromos lietuviškos mokyklos, nekokybiškai parengiami lietuvių kalbos egzaminai.
Susitikime buvo aptarti ir Varšuvos nesutarimai su Briuseliu. Europos Sąjungos (ES) pareigūnai grasina Lenkijai sankcijoms dėl prieštaringos teismų reformos ir atsisakymo priimti pabėgėlius.
S.Skvernelio teigimu, J.Kaczynskis jam pristatė teismų pertvarką, kuri, anot kritikų, suteikia pernelyg plačius įgaliojimus teisingumo ministrui ir mažina teisėjų nepriklausomumą.
„Aš domėjausi teismų reforma. Ponas J.Kaczynskis yra teisininkas, aš irgi teisininkas. Argumentai yra suprantami, aiškūs, labai konkrečiai išdėstyti per teisės teorijos ir praktikos prizmę, kalbėjome apie baudžiamąjį procesą, baudžiamąjį kodeksą, jo taikymą. Dabar negaliu komentuoti Lenkijos dialogojo su Europos Komisija, bet faktas, kad yra įtampa. Jie (Lenkija) turi argumentus, kodėl tą teismų reformą reikia vykdyti“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Antradienio rytą S.Skvernelį priėmė Lenkijos premjerė Beata Szydlo, vėliau prie jų prisijungė ir Latvijos premjeras. Šiuose susitikimuose numatoma aptarti dvišalius santykius, energetikos, transporto projektus, bendradarbiavimą gynybos srityje.
Lietuvai svarbi Lenkijos parama siekiant sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa ir spaudimas Baltarusijai dėl statomos Astravo atominės elektrinės.
