Teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų.
„Nors vidutinis darbo užmokestis ir pensijos Lietuvoje šiemet augo sparčiausiai tarp Baltijos valstybių, mūsų šalies dirbančių asmenų ir pensininkų pajamos tebėra žemiausios“, - teigė SEB banko vyriausias analitikas Tadas Poviliauskas.
Estijoje kitaip
„Žvelgiant į statistiką, ekonominė padėtis Baltijos šalyse gerėja, o kartu turėtų gerėti ir žmonių gyvenimas. Nepaisant to, nemažą pajamų augimo dalį suvalgo infliacija, be to, lyginant Baltijos šalis tarpusavyje, pajamų lygiai čia skirtingi“, - sakė T.Poviliauskas.
Estijoje vidutinė alga jau peržengė tūkstantį eurų, o tai – svarbus emocinis žingsnis. Paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo finansinę situaciją, per metus Lietuvoje beveik niekas nepatiko – trečdalis gyventojų vis dar nepatenkinti savo finansine padėtimi.
„Žinoma, reiktų pažymėti, kad tai – subjektyvus tyrimas. Žmonės savo finansinę padėtį vertina pagal tai, kaip finansiškai saugiai jie jaučiasi, tai yra kaip galėtų gyventi, staiga netekus savo pirminio pajamų šaltinio“, - sakė T.Poviliauskas.
Dėl to finansinio pasitenkinimo jausmas labiau priklauso ne nuo pajamų, o nuo santaupų – jų turintys žmonės jaučiasi saugesni.
Estijoje kitaip – čia beveik pusė gyventojų yra patenkinti savo finansine padėtimi. „Matyt ta tūkstančio eurų finansinė riba jau leidžia ir pataupyti, ir leisti pinigus ne tik būtiniausioms reikmėms“, - sakė T.Poviliauskas.
Lietuvoje geriausiai savo padėti vertina savo verslus turintys žmonės, vadovai bei specialistai, prasčiausiai – bedarbiai, darbininkai ir pensininkai. „Tai žmonės, kuriuos valdo finansai, dėl to jie neturi daug galimybių pakeisti savo ateities“, - apie nepatenkintus savo finansine padėtimi kalbėjo T.Poviliauskas.
Nemažai gyvena skurde
Paklausus žmonių, ką jie gali leisti sau įsigyti, Lietuvoje atsirado net 7 proc. tokių, kurie neturi pinigų net normaliai maitinimui, o net 30 proc. pasakė, kad nors maistui sutaupo, bet nusipirkti kitų dalykų, tarkime drabužių, jau tampa problema.
Tik 20 proc. gyventojų Lietuvoje gali leisti sau pinigus leisti per daug negalvodami apie tai, ar jų vėliau užteks būtiniausiems dalykams.
„Estijoje beveik pusė gyventojų gali leisti sau įsigyti didžiumą prekių, išskyrus labai brangius pirkinius. Estijoje vidutinė klasė yra praktiškai dvigubai didesnė nei Lietuvoje“, - kalbėjo analitikas.
Lietuvoje finansinių įsipareigojimų turi kas trečias vilnietis ir kaunietis.
Gyventojų paklausus, ar jų nuomone finansinė našta Lietuvoje mažėja, šiemet matomas nedidelis, bet pozityvus pasikeitimas – nuo 15 proc. iki 7 proc. sumažėjo teigiančių, kad jiems tenkanti finansinė našta – didelė.
„Taip atsitiko, nes gyvename labai mažų palūkanų laikotarpyje. Jos nekilo, kai atlyginimai kilo net iki 10 proc., tad lyginant su pajamomis, įvairios įmokos turėjo mažėti“, - kalbėjo SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnas.
Taupyti sekasi sunkiai
Kas trečias lietuvis neturi jokių santaupų, kurios, vertinant savo finansinę būklę, labai svarbus. „Faktas atodo bauginantis, bet, pasirodo, Europos vidurkis nedaug skiriasi. Bet kas labai kliūna, tai tai, kad yra tik 7 proc. gyventojų, kurie turi didesnę finansinę atsvarą ilgesniam laikui nei šešiems mėnesiams“, - sakė V.Žagūnas.
Nemažai lietuvių taupyti bando, bet jiems nepavyksta sukaupti pakankamai santaupų. Estijoje santaupų neturi tik 21 proc., be to – net 20 proc. žmonių turi šešių mėnesių santaupų – tai esminis skirtumas nuo Lietuvos.
„Turbūt nebus naujiena, kad jauniems žmonėms taupyti sekasi sunkiai. 78 proc. apklaustų jaunuolių iki 25 metų pasakė, kad jiems taupyti sudėtinga. Augant amžiui, didėja ir sugebėjimas taupyti“, - kalbėjo SEB banko atstovas. Lengviausiai taupyti sekasi 45-55 metų žmonėms.
Artimieji lietuviams vis dar yra pagrindinis šaltinis padengti netikėtas išlaidas – į bankus kreiptis drįsta mažiau nei 7 proc. gyventojų, visi kiti bando įsipareigoti.
Kita raudona lemputė, V.Žagūno teigimu, tai, ką lietuviai daro su savo santaupomis. „Tie žmonės, kurie turi santaupų, dažniausiai jomis nesirūpina, o tai yra blogai. Daugelis gyventojų savo pinigus laiko einamosiose sąskaitose. Tai yra svarbu, nes, visų pirma, taip laikomas santaupas veikia infliacija ir pinigai suvertėja, be to, teisingai investuojant galima užtikrinti bent 2-3 proc. jų vertės augimą, kuris gali auginti pajamas“, - kalbėjo analitikas.
Į NT rinką žvalgosi ne visi
Kai kurios tendencijos nesikeičia – lietuviai nemėgsta gyventi nuomotame bute. Net 63 proc. lietuvių teigė norintys gyventi būste be paskolos. Vis dėlto, tai sau leisti gali nevisi – nemaža dalis lietuvių negauna pakankamai pinigų, kad galėtų mokėti paskolos įmokas, be to, dalis lietuvių negali susitaupyti pradiniam paskolos įnašui.
T.Poviliauskas teigė, kad egzistuoja mitas, kad gyvendamas nuomojame bute, nesijauti finansiniai saugiai. Vis dėlto, tyrimas atskleidė, kad būsto nuoma ar paskola nėra problema – žmonės tokiose situacijose jaučiasi pakankamai saugiai.
Kas 12 Lietuvos gyventojas į nekilnojamojo būsto rinką nesižvalgo vien todėl, kad yra pasiruošęs per tris metus emigruoti.
„Situacija čia prasta – pagal tyrimą, iš norinčių emigruoti kas ketvirtas yra studentas, 16proc. - bedarbiai. Nepanašu, kad emigracijos tempai ims lėtėti“, - sakė T.Poviliauskas.
Į ateitį – nusiteikus pesimistiškai
Paklausus apie ateitį, tik 16 proc. lietuvių tikisi, kad jų pajamos per ateinančius metus padidės. „Turbūt visi suprantame, kad didžiajai daliai žmonių alga ar kitos pajamos padidės. Juk didėja ir minimali alga, ir pensijos turės didėti 10 proc.“, - sakė T.Poviliauskas.
Taigi nors vertinant objektyviai, pajamos augs daugeliui, didžioji dalis žmonių nejaučia kelių procentų pajamų padidėjimo. „Kai klausi darbdavių, 90 proc. jų ketina didinti algas, bet žmonės neplanuoja gauti daugiau pajamų“, - pastebėjo SEB banko atstovas.
Labiausiai savo pajamų mažėjimo bijo samdomi ir techniniai darbuotojai, ūkininkai ir namų šeimininkės. „Socialinė atskirtis Lietuvoje išlieka“, - apibendrino T.Poviliauskas.
„Nors ekonominė situacija Lietuvoje gerėja, gyventojai to vis dar nejaučia“, - dar kartą pastebėjo V.Žagūnas.
