Praėjusiais metais kilo nemenkas triukšmas, kai buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis tapo didžiausios Rusijos naftos sektoriaus bendrovės „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininku.
Su Rusija seniai flirtuojantis buvęs politikas, anksčiau padėjęs „Gazprom“ nutiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu, atrodo, nutarė įrodyti, kad ne pinigai jam svarbiausia.
Paaiškino įmonės vadovas
Praėjusiais metais valstybės kontroliuojamos „Rosneft“ direktorių tarybos nariai gavo dosnias premijas už savo pastangas – kiekvienas susižėrė po 545–580 tūkst. JAV dolerių (dabartiniu kursu – 456,75–486 tūkst. eurų).
Tačiau šįmet padėtis šiek tiek kitokia. Pernai šios tarybos vadovu tapęs 73 metų G.Schröderis nusprendė atsisakyti jam priklausančios išmokos.
Kodėl? Už vokietį atsakė kompanijos vykdomasis direktorius, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bičiulis Igoris Sečinas – neva ne pinigai svarbiausia, o sąmoningi veiksmai, sąmoninga pozicija siekiant stiprinti Rusijos ir Vokietijos ekonominius ryšius.
Tiesa, vėliau agentūra TASS išplatino informaciją, kad atlygį vokietis vis dėlto gaus - ir pinigais, ir akcijomis. Tik nepranešama, kokio dydžio.
Pagal „Rosneft“ vidaus tvarką, direktorių tarybos nariams per metus priklauso mažiausiai pusės milijono dolerių (419 tūkst. eurų) atlygis.
Šiais metais jo atsisakė ne tik G.Schröderis, bet ir kitas tarybos narys – britų kompanijos BP atstovas Robertas Dudley. Tiesa, jo atsisakymas buvo suprantamesnis – tiesiog tokia yra pačios BP vidaus politika.
Atsisakė net dividendų
Tad „Rosneft“ nemenkai sutaupė, tačiau tai trupiniai, palyginti su nauda, kurios sulaukė kita stambi Rusijos korporacija „Sistema“.
Jos direktorių tarybos pirmininkas Vladimiras Jevtušenka, kuriam priklauso 64,2 proc. kompanijos akcijų, atsisakė jam priklausančių 4,2 mlrd. rublių (61,71 mln. eurų) dividendų.
Pernai „Forbes“ sudarytame turtingiausių Rusijos žmonių sąraše jis yra 30-oje vietoje – 3,5 mlrd. dolerių (2,933 mlrd. eurų), tad toks sprendimas gal ir suprantamas, nors ir neįprastas.
Tačiau V.Jevtušenka pareiškė, kad šie pinigai liks kompanijai: „Mes esame investicijų bendrovė, todėl privalome toliau investuoti.“
Taupo ir pavaldiniai
1993-iaisiais įkurta „Sistema“ dabar laikoma didžiausia privačia investuotoja į Rusijos ekonomiką. Ji valdo mažmeninės prekybos, telekomunikacijų, finansų, žemės ūkio ir daugelio kitų sektorių bendroves.
Paprastai „Sistema“ dividendus išmoka net du kartus per metus. O kadangi jų atsisakė stambiausias akcininkas, pavaldiniams beliko pasekti jo pavyzdžiu.
Aukščiausi korporacijos direktoriai atsisakė pusės kasmet jiems priklausančių premijų. Kiek tiksliai, neatskleidžiama, tačiau galima prisiminti, kad 2016-aisiais valdybos nariams buvo išmokėta 3,14 mlrd. rublių (43,14 mln. eurų) pinigais ir dar trečdalis šios sumos – akcijomis.
Tačiau 2017-aisiais mažesnes premijas gavo ir žemesnio rango vadovai. Priežastis gali būti ta, kad „Sistema“ dabar išgyvena ne geriausius laikus.
Pernai kompanija prapylė teismą ir buvo įpareigota „Rosneft“ sumokėti 170 mlrd. rublių (2,5 mlrd. eurų).
Tiesa, vėliau bendrovės sudarė taikos sutartį ir sumažino sumą iki 100 mlrd. rublių (1,47 mlrd. eurų).
Pirmoji suma – 20 mlrd. rublių (294 mln. eurų) – į „Rosneft“ sąskaitą buvo pervesta baigiantis 2017-iesiems. Likusius pinigus teks sumokėti iki kovo.
Korporacijai „Sistema“ dėl to teko netgi skolintis – išplatinti obligacijų emisiją. Todėl nenuostabu, kad ir savininkas turėjo atsisakyti dividendų.
