Estija ir Lietuva akcizus alkoholiui pastaruoju metu pakėlė itin smarkiai, o Latvija nuo jų smarkiai atsiliko. To rezultatas – alkoholio į Latvijos parduotuves plūstantys estai, suomiai ir lietuviai. Ryga trina rankomis, nes iš prekybos alkoholiu surenkamos biudžeto pajamos kyla, tuo tarpu Estijoje, atvirkščiai, svaigiųjų gėrimų parduodama mažiau.
„Ties pagrindiniais keliais šalia Latvijos ir Estijos sienos atsirado daugybė naujų alkoholio parduotuvių, – teigia „Swedbank“ Latvijoje vyriausiasis ekonomistas Martinsas Kazaksas.
Tai turi pasekmes ir ekonomikai, konkrečiai, darbo vietoms ir mokesčių surinkimui“.
Skaičiuojama, kad vien tik praėjusiais metais Estija iš alkoholio akcizų surinko 34 mln. eurų mažiau, nei planuota. Matydama pigesnio alkoholio į Latviją plūstančių tautiečių srautus, Estijos valdžia jau pakoregavo savo planus akcizus kelti dar labiau. Jie buvo padidinti perpus mažiau nei planuota iš pradžių.
O paskata alkoholio norintiems įsigyti estams kirsti Latvijos sieną stipri. Pavyzdžiui, Taline garsaus airiško viskio 0,7 litro talpos butelis kainuoja 23,99 eur., o Rygoje tik 15,69 eur. Savo automobiliais į Latviją apsipirkti vykstantys estai namo atsiveža ir daugybė pigesnio alaus, vyno bei kitų stipriųjų gėrimų.
Maža to, Latvija vis dažniau tampa ir stotele pigesnio alkoholio ieškantiems suomiams. 2017 m. Suomijoje atliktos apklausos duomenimis, pusė šalies piliečių, kurie iš viešnagių užsienyje atsigabena alkoholio, šiam tikslui rinkosi Latviją.
Lietuvai, kurią Pasaulio sveikatos organizacija laiko daugiausiai alkoholio vienam žmogui suvartojančia šalimi pasaulyje, sekasi kiek geriau nei estams. Nepaisant smarkiai padidinto akcizo alui ir vynui praėjusiais metais, čia šio mokesčio surinkimas kaip tik padidėjo.
Vis dėlto, šiemet Lietuvoje įsigaliojęs trumpesnis prekybos alkoholiu laikas ir padidintas minimalus pirkėjų amžius jau greitai gali kirsti ir iš akcizų surenkamoms biudžeto pajamoms.
