Kartais net tyčiniais veiksmais nuostolių klientams pridariusiems įmonių vadovams ar akcininkams darosi sunkiau dangstytis bendrovių iškabomis.
Teismai vis dažniau ima taikyti praktiką, pagal kurią padarytą žalą turi atlyginti ne tik įmonės, bet ir nesąžiningai veikę jų vadovai.
Tai savo kailiu jau patyrė ne vienas žinomas verslininkas.
Reikalavo nubausti vadovą
Tačiau įrodyti, kad įmonės vadovas elgiasi nesąžiningai, nėra taip paprasta, ypač jei stekenama pati įmonė.
Tuo įsitikino reklamos agentūra „Protingi sprendimai“, kuri dėl nesąžiningos veiklos bandė iš savo buvusio direktoriaus bei valdybos nario Eugenijaus Morkevičiaus prisiteisti daugiau kaip 60 tūkstančių eurų.
Bendrovė kreipėsi į teismą tvirtindama, kad nuo 2003 iki 2013 metų jos vadovu dirbęs E.Morkevičius slapta užsiėmė analogiška kaip įmonės veikla – už bendrovės atliktus darbus išrašydavo sąskaitas sau pačiam.
Tai esą paaiškėjo po vidinio buvusio vadovo veiklos audito, kai bendrovės elektroninio pašto dėžutėse buvo rastas E.Morkevičiaus susirašinėjimas su įmonės klientais.
Sumažino žalos dydį
Iš pradžių bylinėjimasis krypo reklamos agentūros naudai. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad E.Morkevičius, žinodamas visą bendrovės komercinę veiklą, tuo pat metu vykdė savo individualią veiklą ir gavo pajamų.
Nors teismas gerokai apkarpė agentūros „Protingi sprendimai“ reikalavimų dydį, tačiau nutarė, kad E.Morkevičius savo buvusiai bendrovei privalo sumokėti pakankamai solidžią – beveik 20 tūkstančių eurų sumą.
Tačiau šis sprendimas buvo panaikintas, o praturtėti ketinusi bendrovė negavo nieko ir dar turėjo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Neseniai galutinį ir neskundžiamą sprendimą priėmęs Aukščiausiasis teismas nutarė, kad nors vadovas ir naudojosi bendrovės turtu asmeninei naudai gauti, atsakomybės išvengė, nes įrodė, jog tokiems veiksmams buvo gautas akcininkų pritarimas.
Teismas pripažino pagrįstais E.Morkevičiaus teiginius, kad steigiant įmonę akcininkai buvo leidę jam ir toliau užsiimti savarankiška individualia veikla.
Dėl to jam buvo nustatytas ir sąlyginai mažas atlyginimas.
Įmonę pristatė ministras
Dažnai apie nesąžiningus įmonių vadovų veiksmus sužinoma tuomet, kai įmonei iškeliama bankroto byla. Tad dabar vis dažniau bankroto administratoriai kreipiasi į teismą, kad skolos būtų išieškomos ir iš jos vadovų asmeninio turto.
Apeliacinio teismo sprendimu dėl nesąžiningos veiklos daugiau kaip 60 tūkstančių eurų teks sumokėti ir Danijos piliečiui, buvusiam skambiai pristatytos skrydžių bendrovės „Baltijos aviacijos sistemos“ (BAS) vadovui Kristianui Kirchheineriui.
2010 metais, kai ši įmonė pradėjo veikti, ją viešai pristatė tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
„Naujos kompanijos atsiradimas reiškia investicijas ir darbo vietas Lietuvos ekonomikoje, taip pat ji užtikrins platesnes galimybes piliečiams pasiekti Europos ir ne tik miestus“, – gyrė naujokus ministras.
Bendrovės vadovas K.Kirchheineris tuomet teigė, kad į verslą planuojama investuoti 20 milijonų eurų.
Pirma – sandoris su savimi
Bet bendrovė iš tiesų veikė tik popieriuje. Vos ne vienintelis darbas, kurį padarė įmonės vadovas, – pasirašė sutartį su savo Danijoje registruota bendrove „K.K.K.“, pagal kurią pastaroji turėjo teikti konsultavimo paslaugas.
BAS Danijos bendrovei kas mėnesį turėjo mokėti po 57 tūkstančius litų (16,5 tūkst. eurų).
Įdomu tai, kad 2010 metų rugsėjo 1 dieną, kai buvo pasirašyta sutartis, bendrovė „K.K.K.“ išvis neegzistavo.
Ji buvo įsteigta tik 2010 metų lapkričio 30 dieną.
Šiai Danijos bendrovei už tariamas konsultacijas BAS spėjo pervesti 18 tūkstančių eurų, dar 6 tūkstančiai buvo pervesti į asmeninę dano sąskaitą.
Daugiau pervedimų nebuvo padaryta, nes pati BAS atsidūrė prie bankroto ribos. Pamatęs, kad jokio pelno nebus, K.Kirchheineris 2012 metų vasarį atsistatydino iš pareigų.
Negana to, jis nepasirūpino atleisti darbuotojų, neinformavo jų, kad traukiasi, neperdavė įmonės dokumentų ir antspaudų.
Kaltę vertė akcininkams
Pradėję vartyti dokumentus bankroto administratoriai nustatė, jog didžiulių finansinių nuostolių bendrovė patyrė ir dėl to, kad BAS vadovas netinkamai atliko savo darbą. Jie kreipėsi į teismą, kad asmeniškai iš šio Danijos piliečio būtų išieškota daugiau kaip 60 tūkstančių eurų.
Nors proceso metu K.Kirchheineris kaltę bandė suversti BAS akcininko atstovei ir įrodinėjo, jog teismo sprendimas negalios Danijos Karalystėje, jo argumentai kolegijos neįtikino.
Teismas nustatė, kad K.Kirchheineris nebuvo lojalus savo įmonei, elgėsi nesąžiningai, todėl privalo atlyginti beveik 70 tūkstančių eurų žalą, kuri buvo padaryta įmonei ir valstybei.
80 tūkstančių eurų dėl nesąžiningų veiksmų gali tekti sumokėti ir buvusiam Kauno bendrovės „Tomaso transportas“ vadovui ir vieninteliam akcininkui.
Dėl šio verslininko į teismą taip pat kreipėsi bankroto administratoriai – bendrovė „Verslo nota“.
Administratoriai nustatė, kad prieš pat įmonės bankrotą T.Slepkovas pats sau išsimokėjo 59 tūkstančius eurų dividendų.
Be to, jis kelis vilkikus ir šaldymo agregatą už simbolinę kainą pardavė savo tėvui, kuris savo ruožtu juos perleido su T.Slepkovu susijusiai įmonei „Caldor“.
Negana to, prieš pat bankrotą buvo nurašyti dar penki vilkikai ir įvairi įranga, tarp jų plovykla, selekciniai vartai ir kitoks turtas.
Bankroto administratoriaus nuomone, šis turtas buvo nurašytas fiktyviai, o iš tiesų juo toliau naudojasi su T.Slepkovu siejama įmonė.
Neseniai bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas konstatavo, kad T.Slepkovas elgėsi ne tik neatidžiai, bet ir nesąžiningai.
Teismas nutarė iš jo išieškoti 79 tūkstančius eurų ir priteisė 1500 eurų žyminį mokestį.
