Anot jo, įsigaliojus DK pakeitimams sudaryta apie 310 tūkst. darbo sutarčių, iš kurių 74 proc. neterminuotos, terminuotų – 21 proc., laikinųjų darbo sutarčių – 3 proc., o sezoninio darbo sutarčių – 1 proc. Naujų rūšių darbo sutartys taip pat siekė 1 proc. Pasak ministro, įsigaliojus naujam DK padaugėjo terminuotų darbo sutarčių.
Nutrauktų sutarčių sumažėjo
Kaip kalbėjo L.Kukuraitis, 2016 metų antrajame pusmetyje buvo nutraukta 321 tūkst. darbo sutarčių, 2017 metais – 319 tūkst. sutarčių. Pasak ministro, tai rodo, kad įsigaliojus naujam DK atleidimų iš darbo nepadaugėjo, o priešingai – sumažėjo.
Praėjusių metų antrą pusmetį nuo 70 proc. iki 74 proc. išaugo darbuotojų iniciatyva nutrauktų darbo sutarčių skaičius. Augo ir darbdavio iniciatyva nutrauktų darbo sutarčių skaičius. Tokių nutraukimų daugėjo nuo 1 iki 5 proc.
„Mes vertiname, kad tai yra gerai, nes tai reiškia, kad vis daugiau darbuotojų yra atleidžiami su garantijomis. Kaip žinoma, neretai darbdaviai priverčia darbuotojus išeiti savo iniciatyva. Tai tas augantis skaičius, mūsų galva, atitinka tikrovę ir turėtų būti dar didesnis“, – sakė ministras.
Darbuotojai, kurie išeina savo iniciatyva, kaip sakė L.Kukuraitis, iš karto pradeda dirbti kitose vietose, kur gauna didesnį atlyginimą. Anot jo, tai patvirtina, kad didžioji dalis darbuotojų iš darbo išeina savo iniciatyva ten, kur jiems siūlo geresnį darbo užmokestį.
Apie tai, kad nori nutraukti darbo sutartį, kitaip tariant atleisti darbuotoją iš darbo, darbdavys turi pranešti ne mažiau nei prieš tris dienas ir sumokėti ne mažesnę kaip šešių mėnesių išeitinę išmoką. Tiesa, tokia nuostata netaikoma įstaigoms, išlaikomoms iš savivaldybės, valstybės ar „Sodros“ biudžeto.
Per praėjusį pusmetį buvo atleisti 125 darbuotojai. Ministras priminė, kad prieš įvedant naująjį DK buvo bijota, kad darbdavys gali nepagrįstai naudotis galimybe atleisti darbuotoją apie tai pranešus prieš tris dienas. Vis dėlto, tikino L.Kukuraitis, kad tokie nuogąstavimai nepasitvirtino.
Teigia, kad atlyginimai auga
Seime pristatydamas pokyčius po DK įvedimo, ministras teigė, kad Lietuvoje auga vidutinis darbo užmokestis, o žmonių, gaunančių minimalų atlygį, mažėja. Pagal naujojo DK nuostatas, minimalią algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
„Atitinkamai buvo priimti ir kiti teisės aktai, kuriuose sudarytos sąlygos darbo užmokesčius koreguoti pagal darbuotojo kvalifikaciją, darbo sudėtingumą ir t.t. Minimalus darbo užmokestis taip pat buvo keltas ne kartą“, – teigė jis.
Lietuvos darbo birža (LDB) atliko tyrimą, kurio metu apklausė 4,6 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 266 tūkst. darbuotojų. Rezultatai rodo, kad 27 proc. darbdavių šiais metais numato darbuotojų skaičiaus augimą, 63 proc. planuoja didinti atlyginimus, o 37 proc. ketina investuoti į įrengimus bei technologijas, taip padidinant dirbančiųjų produktyvumą.
„Tai yra pozityvios prognozės, rodančios, kad DK jeigu nesumažino pozityvumo, tai bent prisidėjo prie to, kad į ateitį žiūrimą pozityviai“, – sakė L.Kukuraitis.
Rado ir problemų
Vis dėlto naujojo DK įvedimas nepraėjo be nesklandumų. Anot ministro, vis dar nėra aiškus apmokėjimas už darbą pasirenkant alternatyvų kompensavimo būdą, kai už faktiškai dirbtą laiką poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą pasirenkamas poilsio laikas.
Taip pat neaiškios nuostatos dėl kandidatų į darbo tarybos narius, dėl profesinės sąjungos teisės siūlyti kandidatus į darbo tarybos narius bei dėl kolektyvinių sutarčių taikymo. Be to, nenumatyta galimybė atleisti darbuotoją, auginantį vaiką iki trejų metų, įmonės likvidavimo atveju.
Nenumatytas ir padidėjusių išlaidų kompensavimas už darbą lauko sąlygomis, kaip tai buvo iki naujojo DK.
Anot L.Kukuraičio, reikia ilgalaikio naujojo DK padarinių stebėjimo. DK įtaka darbo santykiams turėtų būti matoma šių metų antrajame pusmetyje, nes kai kurios nuostatos pradedamos įgyvendinti tik šiais metais.
