Jie sako nesuprantantys, kodėl projektuojant vadovaujamasi prieš 16 metų patvirtintu detaliuoju planu bei kodėl Klaipėdos savivaldybei neįtiko anksčiau ruoštas žemesnio, 5 aukštų, pastato projektas.
Gegužės viduryje 24 miestiečiai pasirašė skundą, kurį išsiuntė merui, savivaldybės administracijos specialistams, paveldosaugos, aplinkosaugos institucijoms, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Architektų sąjungai ir kitoms įstaigoms.
Rašte klaipėdiečiai išsakė daugybę abejonių „Pogresyvūs projektai“ rengiamo projekto.
Ką suprojektavo?
Pievų Tako g. 36A numatytas administracinės paskirties pastato rekonstravimas į daugiabutį gyvenamąjį namą. Projekto užsakovas – B „Saulėgauda“, projekto vadovė – Danutė Zubavičienė.
Projektas Savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbtas praėjusių metų gruodžio 13 d., nurodant, kad viešas pristatymas gyventojams vyks sausio 2 d. Tuomet esą buvo siūlomas 5 aukštų pastatas.
Vis dėlto, D. Zubavičienės teigimu, projektui nepritarė Savivaldybė, nes projektas neatitiko detaliojo plano sprendinių.
Dabar sklype yra apleistas pastatas, kurį norima rekonstruoti – nugriauti, paliekant dalį sienos ir toje vietoje statant 9 aukštų daugiabutį su rūsiu ir integruota atviro tipo automobilių stovėjimo aikštele.
Planuojama, kad pastato aukštis gali siekti iki 33 metrų, name būtų 58 butai ir 48 vietos automobiliams. Kadangi planuojamas pastatas – ne nauja statyba, o rekonstrukcija, energetinio naudingumo klasė numatoma B.
Pasak D.Zubavičienės, tokio aukšto pastato atsiradimas šiame sklype leidžiamas ir 2007 m. aukštybinių pastatų išdėstymo specialiajame plane.
Pristatymo metu buvo užsiminta, kad leidžiamas 90 proc. užstatymas, o numatytas pastato aukštis – nuo 9 iki 12 aukštų.
„Susirinkimo metu projekto vadovė architektė D. Zubavičienė pristatė alternatyvų variantą <...>.
Įvykusio susirinkimo metu vienbalsiai buvo pritarta tiek parengtiems, tiek alternatyviems projektiniams pasiūlymams“, – taip apie minėtą sausio 2-osios pristatymą rašoma aiškinamajame rašte.
Toliau priduriama, kad visuomenei buvo pateikti 2 siūlomo gyvenamojo namo projektiniai pasiūlymai, kuriems „gausiai susirinkusi visuomenė pritarė, prioritetu pasirinkdama didesnio užstatymo tankumo projektinį pasiūlymą“.
Vis dėlto statybomis kaimynystėje besidomintys žmonės tikina nežinoję apie tokį susirinkimą ir jame nedalyvavę.
Jie prašė paviešinti susirinkimo protokolą, kad būtų žinoma, kas „vienbalsiai pritarė“ projektui, nes dabar esą situacija atrodo įtartinai. Tačiau sulaukta atsakymo, kad dabar jau yra visai kitas projekto etapas ir prie to nebus grįžtama.
Gyventojai nesutinka
Buvo parengti trys architektūriniai fasado variantai, kurie visuomenei buvo pristatyti gegužės 23 d. Vis dėlto nė vieno fasado varianto būsimi kaimynai nenorėjo rinktis – esą tai gali būti suprasta kaip pritarimas projektui. Vietoje to viešame susirinkime projektuotojams miestiečiai turėjo daug priekaištų ir klausimų, į kuriuos, kaip vėliau teigė, atsakymų negavo.
Projekto vadovė D.Zubavičienė teigė, kad tikisi gyventojų palaikymo.
„Norime suprojektuoti gražų pastatą, kuris puoštų Klaipėdos miestą ir džiugintų gyventojus“, – sakė projekto vadovė.
Ji teigė, kad žmonės neturėtų bijoti daugiaaukščio vien dėl to, kad jis aukštas – buvo atlikti insoliaciniai skaičiavimai, kad kaimynams šviesos nepritrūks.
Susitikimą moderavęs advokatas Remigijus Bukėnas sakė, kad sulaukta nemažai gyventojų pasiūlymų, bet kai kurie dubliavosi, taip pat skundų. Tarp pateiktų raštų – 18 Redos Hennings pasiūlymų.
Miestietės nuomone, reikėtų patikslinti, kad tai esą yra nauja statyba, o ne rekonstrukcija, ji nurodo, kad pažeidžiami aplinkinių gyventojų interesai, nes esą bus panaikintos dabar esančios automobilių stovėjimo vietos, bus neišsaugoma dalis želdinių, neišlaikomi atstumai, neįvertinamas būsimas triukšmas, atliekų sandėliavimas, poilsio vietos ir t. t.
Kiti gyventojai prisiminė dar ankstesnių sklypo savininkų pažadą mainais į statomą pastatą kaimynams įvesti dujas ir sutvarkyti kitą infrastruktūrą.
Pasiūlymų pateikė ir S. Daukanto g. seniūnaitis Eimantas Koševoj, istorikai Dainius Elertas, Raimonda Nabažaitė, kurie taip pat nesutiko su projekto sprendiniais ir siūlė atsisakyti daugiaaukščio idėjos. Į visus pateiktus raštus, pasak advokato R. Bukėno, „bus atsakyta nustatyta tvarka“, „per nustatytą terminą„.
Gyventojai priešinasi, pirkėjai laukia
Kvietimą dalyvauti viešame susitikime gyventojai buvo išsiuntę ir visiems Tarybos nariams. Atvykusi politikė Nina Puteikienė išsakė nuomonę, kad vis dėlto pirminis pasiūlymas (mažesnio aukščio pastatas) būtų arčiau širdies visiems susirinkusiesiems.
„Detalusis planas patvirtintas 2002 m. Neliko net kai kurių institucijų, kurios jį tvirtino. Pasaulis pasikeitė, o detalusis planas – ne“, – sakė N.Puteikienė, pasisiūliusi pagelbėti projektuotojams ir, jeigu reikėtų, kreiptis į Tarybą, kad būtų pakeistas sklypo detalusis planas ir būtų galima patvirtinti projektą su mažesniu aukštingumu.
Janonio g. gyventojas Marius išsakė nuomonę, kad projektuotojai tiesiog manipuliuoja teisės aktais ir naudojasi jų spragomis.
Kitas gyventojas Kęstutis teigė manantis, kad iškilsiantis devynaukštis „sugadins senamiestį“ ir taps vizualine tarša.
Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ vadovė Alina Andronova atkreipė dėmesį, kad mieste jau yra daugiaaukščių, kuriuose daugybė laisvų butų, tad esą kam reikalingas dar vienas toks statinys.
„Pažvelkite į tuštėjančią Klaipėdą. Ar tikslas yra „džiuginti“ gyventojus, ar tikslingai panaudoti visas patalpas?“ – klausė A. Andronova.
Kai kurie miestiečiai išsakė nuomonę, kad pastatas atrodo pigiai – esą aplink yra seni pastatai, o čia – „kažkoks barakas“.
Istorikas D. Elertas kėlė santykio su istorine miesto dalimi klausimą ir abejojo, ar projektą galima vadinti rekonstrukcija – esą jeigu neliks pamatų, tai jau bus nauja statyba.
Herkaus Manto g. 37A pastato savininkas baiminosi, kad dėl projektuojamo devynaukščio susidurs su saulės šviesos praradimu bei triukšmu. Kaimynai reikalavo susirinkimo protokole pažymėti, kad yra dalis gyventojų, kurie nesutinka nė su vienu iš projektų.
Vis dėlto buvo ir potencialiais pirkėjais save pristačiusių žmonių, kurie tikino, kad naujas daugiabutis galėtų pritraukti daugiau žmonių į centrą. Šiuos žmones projektui besipriešinantieji įvardijo kaip specialiai pakviestus projektuotojų draugus.
„Kodėl turėtų drausti statyti? Man aktualu, kas vyksta Klaipėdoje ir atėjau išsakyti savo nuomonės.
Su projektu esu susipažinęs iš anksto. Man patinka idėja pritraukti žmonių į centrą ir atgaivinti Klaipėdą. Įpūsti energijos nėra blogai“, – sakė centro gyventoju prisistatęs Deividas.
Potencialiu pirkėju save įvardijęs Ovidijus sakė, kad dabar nėra ką pirkti, o sklype, kuriame projektuojamas daugiabutis, dabar tėra apleistas pastatas, kuriuo niekas nesirūpina, kurį pamėgę asocialūs asmenys.
„Nereikia bijoti naujovių, pasižiūrėkime į Vilnių, Kauną. Aš laukiu ir tikiuosi, kad teisiniai aktai nesustabdys“, – apie projektą kalbėjo jis.
Reikia objektyviai įvertinti
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Gerda Antanaitytė sakė, kad sulaukė žmonių skundo dėl projekto, tačiau architektai jo nesiėmė vertinti.
„Savo rekomendacijoje parašėme, kad turėtų projektuotojai kartu su gyventojais kreiptis arba gyventojai iškelti savo klausimus Regioninei architektų tarybai, kuri ir sprendžia tokius klausimus.
Tai yra Architektų rūmų sudaryta komisija. Jeigu gyventojai iškeltų, kas, jų manymu, neatitinka įstatymų ir kelia rūpesčius, regioninė taryba svarstytų ir pateiktų atsakymus, rekomendacijas, į kurias projektuotojai turėtų atsižvelgti.
Manome, kad tai būtų teisingiausias teisiškai sprendimas“, – sakė G. Antanaitytė, pridūrusi, kad dažniausiai projektuotojai į architektų tarybos nuomonę atsižvelgia ir sprendiniai būna pakoreguojami.
Klaipėdos regioninės architektūros tarybos pirmininkas architektas Edmundas Andrijauskas sakė, kad kol kas iš Architektų rūmų nebuvo gauta informacija dėl projekto svarstymo, tad ir su parengtais sprendiniais nėra išsamiai susipažinęs.
Vis dėlto, architekto teigimu, jeigu teisiniai projekto aspektai yra tvarkingi, tikimybė, kad projektuotojams teks keisti sprendinius, yra maža.
„Aišku, tokį projektą galbūt derėtų apsvarstyti architektų tarybose. Tačiau juridiškai nėra labai daug galimybių padaryti kitą pastatą.
Aišku, galima vertinti, ar jis architektūriniu požiūriu yra kokybiškas, ar nekokybiškas. Bet yra juridinė pusė – ar juridiniai dalykai visi yra sutvarkyti.
Taryba pateikia ekspertinę nuomonę, rekomendaciją, kuri yra neprivaloma. Ją galima priimti, bet ją galima ir ignoruoti. O detalieji planai neturi galiojimo laiko pabaigos, tad dokumentas yra dokumentas“, – pažymėjo E.Andrijauskas.
Pasak jo, svarbu objektyviai įvertinti projektą – ar projektuojamas namas iš tiesų trukdys aplinkiniams gyventojams.
O juridiškai rekonstrukcijos sąvoka, architekto teigimu, yra labai išplėsta ir prieš keletą metų buvo leista rekonstrukcijos pagrindu vystyti didesnį pastatą, tad šiuo atveju sąvokos projekte nėra klaidingos.
„Visuomenės nuomonė yra svarbi, bet visais atvejais ji turi būti pagrįsta. Senamiestyje yra daug vietų, kuriose karo metu buvo sunaikinti namai, dabar ten yra kažkoks žolynėlis ar dykra.
Labai tikėtina, kad jeigu toje vietoje bus bandoma atstatyti namą, koks buvo prieš karą, kaimynai to nenorės, nes jiems labiau patinka atvira erdvė.
Pasikartosiu – bendruomenės nuomonė yra labai svarbi, bet ji turi turėti aiškią motyvaciją, argumentuotą poziciją, bet dažniausiai iš principo yra tiesiog nenoras, kad kažkas būtų pastatyta.
Mano asmenine nuomone, mūsų miestas neturi likti dviejų trijų aukštų. Nemanau, kad reikėtų visą laiką bijoti aukštesnių pastatų. Jeigu bijosime, taip ir liksime kaimu prie jūros. O dėl architektūros, išraiškos priemonių, žinoma, gali būti diskusija. Asmeniškai manau, kad miestą reikia tankinti – jeigu nestatome mieste, žmonės išvažiuoja ir miestas išskysta“, – savo nuomonę išsakė E. Andrijauskas.
Netilpo plotas
Įdomu tai, kad sklype Pievų Tako g. 36A daugiaaukštis jau buvo projektuotas ir prieš šešiolika metų. Tada savininkų užsakymu projektą rengė tas pats E. Andrijauskas. Jis prisiminė, kad savininkai daug kartų keitėsi, o projektas liko neįgyvendintas.
„Dirbome su vienais savininkais, o dabar yra kiti savininkai, kiti projektuotojai. Kiekvienas savininkas turi savų norų, savų planų, savų reikalavimų„, – istoriją prisiminė E. Andrijauskas.
Dabar savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pareigas einanti architektė Mantė Černiūtė-Amšiejienė prieš gerą dešimtmetį dirbo kartu su E.Andrijausku ir rengė Pievų Tako g. 36A sklypo detalųjį planą, kuriuo remiantis ir suprojektuotas dabar miestiečius papiktinęs „33 metrų monstras“.
Vis dėlto M.Černiūtė-Amšiejienė sakė, kad dabar su šio projekto derinimu savivaldybėje neturi nieko bendro, nes dirba teritorijų planavimo srityje.
„Nežinau visos situacijos ir nenoriu komentuoti“, – kalbėjo Urbanistikos skyriaus vedėja.
Vis dėlto ji paaiškino, kad paprastai detalieji planai nustato maksimalų leistiną aukštingumą, tad būtų keista, jeigu būtų nurodytas minimalus statinio aukštis.
Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas svarstė, kad jeigu projektuotojai techninį projektą parengė nepažeisdami detaliojo plano, tai turėtų būti atsakyta į visus klausimus.
Architektūros poskyrio vedėjas Marijus Mockus paaiškino, kad pirmasis projektas, kuriame buvo numatytas penkiaaukštis, buvo atmestas, nes suplanuoto statinio ribos „išėjo“ už leistinų statinio ribų – jis buvo gerokai platesnis. Todėl projektuotojai, norėdami išspręsti problemą, grįžo prie leistinų ribų, tačiau padidino pastato aukštingumą.
„Mūsų pastaba buvo, kad jie sutilptų į užstatymo zoną. Užstatymo vieta sklype nebuvo tokia ilga ir plati, kad jų norimas plotas tilptų 5 aukštuose.
Kad atitiktų detalųjį planą, turėjo visas plotas sutilpti, ir jis išaugo, nes koreguoti detaliojo plano jie nepanoro. Mums aukštų skaičius nėra svarbiausia. Mums svarbu, kad atitiktų detaliojo plano sprendinius, užstatymo vietą sklype“, – sakė M. Mockus.
Informacija
2006 m. vykdyti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Pievų Tako g. 36A. Tyrimų metu buvo ištirti šeši 2x2 m dydžio šurfai.
Juose vyravo permaišyti, su statybinėmis griuvenomis, sluoksniai, likę po tirtame sklype stovėjusio blaivyklos pastato statybų ar nugriovimo.
Kai kur sluoksniai buvo suardyti tiesiant įvairias komunikacijas. Dviejuose šurfuose buvo fiksuoti istoriniuose šaltiniuose minimi smėlio pustymų pėdsakai.
Tyrinėjimų metu sluoksnių ar radinių, turinčių mokslinę vertę, aptikta nebuvo. Visuose tirtuose šurfuose įžemis fiksuotas 0,50-0,90 m gylyje. Tirta teritorija apgyvendinta vėlai – XIX a. pab.
2017 m. buvo vykdomi archeologiniai žvalgymai Pievų Tako g. iki pastato Pievų Tako g. 37. Tyrimų metu aptiktas permaišytas XX-XXI a. kultūrinis sluoksnis su to laikotarpio radiniais.
Šiemet šalia Pievų Tako g. 36A turėtų būti atlikti archeologiniai tyrimai, kadangi suprojektuotas 83 m ilgio dujotiekis.
