Sapnų skrydis
Nedaryk to. Mano draugas išlipo vos gyvas, šiuo tuo aplipęs. Štai taip bandė įpūsti drąsos netoliese stovėję vyrai, kai „Zipline“ instruktoriai mano kojas ir rankas pančiojo diržais.
Tačiau juk tai – Sigulda, prieš akis – Gaujos slėnis ir Krimuldos dvaro kontūrai, už nugaros – įmonės „Zėrglis“ instruktoriai Arturas ir Ivaras, ruošiantys paukščio skrydžiui per upę.
Bet nepabandžius skristi nėra kaip ir atsikirsti.
Tenka pasidrąsinti tuo, kad vyriausiam „Zipline“ skridusiam žmogui buvo per 80 metų, o jauniausiam nebuvo nė ketverių. Ir kad lynu virš Gaujos slėnio kuo ramiausiai praskriejo turistai iš Australijos, Naujosios Zelandijos. Vadinasi, nuskris ir lietuviai.
„Viskas – kylam“, – staiga prataria Arturas. Ir „kabykla“ nučiuožia lynu tolyn.
Koks tai pojūtis? Kaip sapnuose, kuriuos sapnuoja augantys vaikai. Tereikia išskleisti sparnus ir sulaukti priešpriešiais lynu atslenkančio keltuvo-vagonėlio.
Kelionei pasirinko Siguldą
Tuo metu, kai gidė vagonėlyje pasakojo apie tai, kaip drąsuoliai vakarais šoka lauk ir virš Gaujos pakimba ant guminio lyno, kažkas prakalbo lietuviškai.
Čia, kybant danguje tarp vieno ir kito kranto?
„Daug keliavome po Lietuvą, o dabar pasirinkome Latviją. Trys dienos kelyje – tiek laiko pakako, kad suprastume, kokia graži ši mūsų kaimynė“, – patikino Orilis.
Kartu su bičiule Sigita gegužės viduryje kelionei po Latviją buvo iš anksto pasirinkę maršrutą Ryga–Jūrmala–Sigulda.
Tądien Gaujos upės kitame krante apžiūrėję Krimuldos dvarą ir ten pat esančius pilies griuvėsius juodu keltuvu grįžo į miestą.
„Važiavome į Jūrmalą, nes norėjome pasivaikščioti po Kemerių raistą – po aukštapelkę, kurioje pasižvalgyti specialiai nutiestas takas, – sakė Orilis. – Apskritai Latvijoje viešėjome pirmą kartą – pasiilginome savaitgalį. Kadangi dėl darbų neturime daug laiko kelionėms, Latvija mums buvo labai geras pasirinkimas. Nenusivylėme.“
Nenuvilia keliautojų
Latviai išties nenuvilia keliautojų. Ši šalis turi visko: pramogų, dvarų, pilių, miškų, nepaliestos gamtos ir jos stebuklų. Keturiuose jos regionuose – Kurše, Vidžemėje, Žiemgaloje ir Latgaloje – gausu seną istoriją ir kultūros tradicijas turinčių miestų, svetingų žmonių, išmintingų gidų ir, žinoma, gardaus maisto.
Bet didžiausias turtas, kuris sukaupiamas keliaujant po valstybingumo 100-metį mininčią Latviją, yra sutikti ir prakalbinti jos žmonės.
„Valmiera – mano namai“, – patikino Valmieros muziejaus teritorijoje ant suoliuko ties Gauja poilsio prisėdęs Muodris, o šalia inkštelėjo jo šuo.
Šiam septyniasdešimtmečiam vyrui miestas gerai pažįstamas, todėl jis puikiai mena ir tai, kad Valmieros vaikų muzikos mokyklos pastate, prie kurio sėdėdamas jis grožėjosi Gaujos slėniu, sovietmečiu veikė labai gera pirtis.
Ir ne bet kokia. Joje buvo galima nevaržomai gerti alų, nes kitame pastato gale buvo įkurta miesto blaivykla.
Menininkų suoliukai
Muodris gal ir nebūtų sulaukęs turistų dėmesio, jei ne išskirtinis suoliukas. Jis, kaip ir dar keliolika panašių, išdėlioti ir Gaujos pakrantėje, ir Valmieros centre. Juk smalsu pamatyti?
„Be abejo. Tai mums paruošta staigmena“, – linktelėjo pro šalį einanti dar viena lietuvių porelė.
„Mes čia trumpam“, – patikino su lagaminais aplink Daugpilyje esantį Marko Rotho meno centrą besisukiojantys baltarusiai Svetlana Kiriliuk ir Dmitrijus Famičiokas. Pasirodo, Svetlana – keramikė, ir draugas jai padėjo iš Minsko atvežti kūrinius į centre rengiamą parodą.
„Atidavę darbus į ekspoziciją pasivaikščiojome po Daugpilio tvirtovę, nužingsniavome iki Dauguvos, o tada grįžome pėsčiomis į miestą. Buvo sekmadienio vakaras – ramu ir gražu. Tačiau para – per mažai laiko. Kai po bienalės grįšiu pasiimti darbų, pasiliksime Daugpilyje nors kelioms dienoms“, – pažadėjo S.Kiriliuk.
Baikerių viešnagė
Vis garsėjantis motociklų gaudesys? Negali būti. Bet staiga kriokdami iš už pastato, kuriame XX a. pradžioje būta karininkų namų, išniro būrys baikerių. Ir nusiėmę šalmus ėmė sukinėtis apie Daugpilio tvirtovės vartus.
„Jūs iš kur?“ – smalsumas privertė atsitraukti nuo gido Marijaus, pasakojančio apie tvirtovėje nutiestą pirmąjį Daugpilyje vandentiekį.
„Iš Švedijos, Geteborgo“, – patikino Elliotu prisistatęs vyras.
Pasirodo, kad jis – devynių vyrų būrio vedlys, nubraižęs maršruto planą.
„Iš Daugpilio trauksime į Ventspilį, po to dvi dienas skirsime Rygai apžiūrėti. O tada lauks trijų dienų viešnagė Vilniuje, iš kurio pasiekę Klaipėdą keltu grįžime namo į Švediją“, – kelionės taškus surikiavo Elliotas.
Pasak jo, baikeriais jo bičiuliai buvo visą gyvenimą, baikeriais liko ir dabar, sulaukę pensijos. Kasmet jie savo BMW, „Triumph“ ir kitokių markių motociklus išblizgina dviem turams – pavasariniam ir rudeniniam. Taigi šiemet gegužę, anot Ellioto, kelionėms jie pasirinko Baltijos šalis.
Baikeriams gal tai neįdomu? Jei jie neskraidytų kaip vėjas Latvijos keliais, važiuodami į Rygą juk galėjo stabtelėti prie „AB park“ Lėdmanėje. Ir ilgam įstrigti.
Įstrigo pramogų parke
„Esame vietiniai, bet daug keliaujame po Latviją. Ir dabar tai patariame daryti kitiems“, – sakė iš Rygos į pramogų parką su šeima – vyru Sergejumi ir sūnumi Nikita – atvažiavusi Jelena.
„Ko gero, susipeštume ginčydamiesi, kuriam iš mūsų šis parkas labiausiai patinka. Esame priblokšti, kad ne kur kitur, o Latvijoje, atsirado toks parkas. 3 valandas vaikštinėjome su mažyliu ir dar negana. Taip viskas išmoningai sukurta, kad net stogą rauna“, – nusijuokė moteris.
Ir išties Latvija „rauna stogą“. Tereikia vieno – pasirinkti tinkamiausią maršrutą.
Sigulda: ką verta pažiūrėti
Lazdų skveras. Sukurtas 2007 metais, jis netrukus tapo Siguldos simboliu. Teigiama, jog dar XIX a. vietos gyventojai atvykstantiems žmonėms įduodavo lazdas, kad jie galėtų pasiramsčiuodami pasivaikščioti takeliais po apylinkes. Vėliau šias lazdas pradėta puošti, ir ilgainiui jos tapo patraukliu suvenyru.
Siguldos pilies kompleksas. Jei tik turistai užsuktų į Siguldos informacijos centrą, gautų patarimą išsinuomoti elektrinius dviračius ir sėdus ant jų apsukti ratą aplink Siguldos pilies kompleksą – nuo 1207 metų Livonijos ordino statytos tvirtovės griuvėsius, o jei panorėtų – užkopti į Šiaurės ir Pagrindinių vartų bokštus.
Pramogoms:
Skrydis lynu „Zerglis“ per Gaują. Vienam kaina – 55, dviem – 95 eurai.
„Bun Gee“ – šuolis prisirišus guma iš vagono virš Gaujos upės. Kaina – 60–105 eurai.
Lynų trasa per Gaują – kelionė vagonėliu 42 metrų aukštyje. Bilieto kaina – 7–12 eurų.
Elektrinių dviračių nuoma. 3 valandų kaina – 19 eurų, dienai – 29 eurai.
www.tourism.sigulda.lv, www.siguldaadventures.com
