Aišku, menkų problemėlių yra. Sutrūniję lėktuvai genda taip dažnai, kad šalies vadovė net pas kaimynus nulėkti negali. Streikuoja mokytojai, bet juk šie niekšeliai, turintys galybes laisvo laiko, dar nori ir po tūkstantį eurų kas mėnesį uždirbti. Pasigėdytų, nes docentai, ir tie, mažiau gauna!
Užtat pensijos auga ir augs dar labiau. Iki Europos vidurkio labai toli, bet kryptis teisinga. O kad biudžete veriasi eilinė skylė, tai argi to nebuvo ir anksčiau? Pažvelgi į skaičius, kiek šiais metais surenkama į iždą pridėtinės vertės, akcizo, pelno bei gyventojų pajamų mokesčių, ir ima kirbėti nerimas – po galais, jau metų pabaiga, o nuo plano kaip atsiliekama, taip atsiliekama.
Tačiau Finansų ministerija nuramina – smulkmenos yra visa tai, užtat jau per 10 mėnesių surinkome 7,5 procento daugiau nei pernai. Todėl kitiems metams suplanavome dar daugiau.
Užkliūva Seimo Audito komitetui ir Valstybės kontrolei tokie ateities spėjimai – kaip galima įrodyti, kad 2019-aisiais iš mistinio šešėlio imsi ir ištrauksi dar kokius 200 milijonų eurų? Finansų ministras V.Šapoka išdidžiai atrėžia, kad tokie argumentai nepriimtini. Todėl valstiečių diriguojamas Biudžeto ir finansų komitetas svarbiausią kitų metų valstybės įstatymą apsvarstyti ir palaiminti gali per 16 minučių.
Verčiasi valdantieji per galvą girdamiesi, kaip gerina šalies demografinę padėtį. Ir niekaip negali paneigti – pradėti dalyti po 30 eurų už kiekvieną vaiką nuo kitų metų kas mėnesį turėtų virtsti 50 eurų, o skurdesniems ir daugiavaikiams bus dalijama po 70 eurų. Tam reikės nebe 220 mln., o 350 mln. eurų.
Kiek iš šių lėšų bus tikrai investuota į tų pačių vaikų ateitį ir gerovę, niekam nerūpi. Naftos turtingos valstybės pačios kaupia pinigus, kad kiekvienas pilnametystės sulaukęs pilietis gautų nemenką sumą savarankiško gyvenimo pradžiai.
Pas mus lyg ir sudarytos panašios sąlygos, nors naftos beveik neturime. Tik neteko girdėti, kad valdžia, pradėjusi eksperimentą su vaiko pinigais, atliktų apklausą, kam tėvai juos panaudoja.
Išmintingesni atideda palikuonių ateičiai, nes per keliolika metų galima sukaupti bent studijų pradžiai. O gyvenantys nuo algos iki algos galbūt nuperka geresnio maisto ar drabužių. Bet kokia dalis vaikams skirtų išmokų suvartojama bambalio ar kitokio butelio pavidalu, mažai kam terūpi.
Pati valstybė galėtų įsteigti investicijų fondą, kaip norvegai. Sulauki 18 metų – ir gauni išmoką.
Bėda, kad apie kokį nors sprendimų tęstinumą pas mus net užsiminti neįmanoma. Ateis kokia nors krizė ir neliks tų pinigų, kaip buvo su pervedimais į pensijų fondus. Net jei ir sunkmetis pasitaikytų apylengvis, kol mažametis pilietis suaugs, žiūrėk, tų pačių valstiečių gali būti nebelikę ne tik valdžioje. Kam tada jis padėkos?
Užtat dabar rinkėjai tiesiog privalo jausti dėkingumą. Ypač kai jiems dar bus padalyta kažkokių vaučerių, anot premjero S.Skvernelio, elektroninės formos. Ateisi pas smulkųjį prekybininką arba ūkininką, atseikės jis tau su 30 procentų nuolaida kilogramą ekologiškų grikių, štai turėsi užkandos prie bambalio, kurio net žalieji blaivininkai nedrįsta uždrausti.
Šitaip valdžia, pasirodo, kovos su augančiomis kainomis. Žemės ūkiui kasmet skiriami šimtai milijonų eurų negelbėja nuo visame pasaulyje kylančių grūdų kainų ir neišvengiamai brangsiančios duonos. O štai dar kelios dešimtys milijonų vaučerių pavidalu, Vyriausybės įsitikinimu, turėtų padaryti tikrą perversmą.
Kad jau taip rūpi kylančios kainos, gal įmanoma skubos tvarka nuo kitų metų įvesti tokius talonus elektrai bei dujoms, kurios tikrai pabrangs gal net penktadaliu?
Kita vertus, tolesnis žingsnis būtų įvesti vaučerius švietimo paslaugoms – tokiais kvitais padengti bent dalį mokytojams mokamų atlyginimų. Per daug laiko turintys pedagogai turėtų važiuoti pas ūkininkus ir už šiuos kuponus pirkti bulvių, morkų bei kitokių gėrybių. Taip netrukus sugrįšime ir prie natūrinių mainų. Būtų labai valstietiška.
