Gali „Lego“, gali ir tu
Skandinavijos šalys, kurios ne tik išsiskiria gyvenimo kokybe, bet ir yra laikomos darnaus gyvenimo su gamta pavyzdžiu, nenustoja stebinti. Štai šalia Norvegijos sostinės ruošiamasi statyti visiškai ekologišką miestą Oslo Airport City. Visą jam reikalingą energiją gamins atsinaujinantys energijos ištekliai, o pats miestas bus sukurtas iš modernių, ekologiškų, gamtai draugiškų medžiagų. Oslo Airport City išaugs „nuo pamatų“, tad ir infrastruktūra jame bus suprojektuota tokia, kokia ir turėtų būti XXI a. miestuose: elektra varomas transportas, kuo arčiau esanti gamta, kuo švaresnis oras. Oficialus miesto atidarymas numatomas jau 2022 m.
O iki šiol randantieji priežasčių, kodėl plastiko atsisakyti kasdienybėje nepatogu, turėtų pasijusti išties nepatogiai, perskaitę šią žinią: Ramiajame vandenyne plaukioja 25 kartus Lietuvos plotą viršijanti plastiko sala iš mūsų visų išmestų atliekų. Galbūt šis faktas, o galbūt vis reiklesni ekologijos bei saugios produkcijos reikalaujantys pirkėjai paskatino ir tokią milžinę kaip „Lego“ atsisakyti plastiko savo produkcijoje.
Pasak danų įmonės atstovų, pakaitinė ekologiška medžiaga jau rasta ir jau pradėtos gaminti eksperimentinės kaladėlės. „Lego“ tikina, kad naujosios kaladėlės bus tvirtos ir pakankamai elastingos, atitiks visus reikalavimus, keliamus legendiniam produktui. Taigi, jis niekuo nesiskirs nuo savo plastikinio pirmtako, išskyrus tai, kad... jo gamyba neturės neigiamos įtakos aplinkai. Argi ne puikus laimėjimas?
Marškinėliai be acetono
Kalbant apie ekologiją, Lietuvoje ryškėja kelios kryptys. Pirma – verslas, kurio pamatas – kuo didesnis pelnas kuo mažesnėmis sąnaudomis, ir aplinkosauga čia neturi ypatingos reikšmės. Kita – kaip atsvara tam atsiradusi „grynoji ekologija“: „vaškainis“ (maisto vyniojimo drobė), kosmetika „Uoga uoga“ kosmetika kanapių produktai ar ekoapranga. Visų jų pamatas – darna su gamta.
Tačiau net jei iš pirmo žvilgsnio verslas ir ekologija nėra tapatūs dalykai, suderinti juos ne tik įmanoma, bet ir labai naudinga. Vienas tokių pavyzdžių – spausdinimo ir reklamos paslaugas teikianti įmonė UAB „Marškinėlis“, kuri, pasinaudojusi Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruojama priemone, gamyboje pritaikė technologines ekoinovacijas. Šiemet įmonė įsigijo naują, inovatyvią, ekologišką penkiaspalvę skaitmeninės spaudos mašiną ir naujas bei inovatyvias automatinio popieriaus įspaudimo ir lankstymo stakles.
„Naujoji technika eliminuoja tokius spausdinimo proceso elementus, kaip acetonas, tirpikliai, įvairūs valikliai ir ruošiniai, taip pat yra daug mažiau broko. Visa tai lemia ne tik mažesnius kaštus ir greitesnį darbą, bet ir daug mažesnę taršą“, – sako įmonės atstovas Dalius Malcius. Tiesa, jis priduria, kad tokią įrangą Lietuvoje turi vos pora įmonių, o to priežastis – finansai. Dauguma įmonių toliau dirba su senesne technika, nes naujai reikalingos didelės finansinės investicijos.
Dėl naujosios įrangos klientams įmonė gali pasiūlyti tokį produktą ir tokia kaina, kokių įprastos spaustuvės pasiūlyti negali. „Tarkime, įprasta šilkografine spauda atspausti 100 vizitinių kortelių kainuotų maždaug 30 eurų su PVM. Su dabartine technika tą patį kiekį šiandien atspaudžiame dvigubai mažesne kaina“, – savo žodžius iliustruoja pašnekovas.
Jo teigimu, skaitmeninė spauda yra daug patogesnė, nes nereikalauja jokių pasiruošimo darbų – įdėjai popieriaus lapą ir gauni jau paruoštą produktą. „Senesne technika paprastai 10–15 procentų visos produkcijos keliauja į broką, spaudos pritaisymui ir panašiai. Su nauja skaitmeninės spaudos mašina tokių dalykų nebelieka“, – pasikeitimais džiaugiasi D. Malcius.
Skatina ir Europos Sąjunga
Įmonės pavyzdys – puikus įrodymas, kad verslo ir ekologijos principų derinimas duoda apčiuopiamos naudos ne tik įmonėms, bet ir aplinkai. Beje, 2016 m. atlikta gyventojų apklausa parodė, kad ekologija svarbi net 87 proc. lietuvių.
Ieškoti ekologiškesnių sprendimų verslą skatina ir Europos Sąjunga (ES). Štai dar šiemet LVPA planuoja paskelbti kvietimą pagal ES struktūrinių fondų finansavimo priemonę „Eco-inovacijos LT+“. Ji skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms diegtis technologines ekoinovacijas, leidžiančias sumažinti neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes.
Priemone remiamos projekto veikloms vykdyti reikalingų technologinių ekoinovacijų įrangos ir įrenginių įsigijimo arba lizingo išlaidos, su tuo dirbsiančių specialistų darbo užmokestis ir kt. Daugiau informacijos adresu https://lvpa.lt/.
