Ekonomikos autoritetai įvardijo pasaulio ūkio piktžaizdes – jos kelia didžiausią grėsmę

„Bloomberg Economics“ ekonomistai išvardijo pavojingiausius kritinius ateinančių metų taškus. Tarp jų minimos ir globalios tendencijos, susijusios su prekybos karu, ir „Brexit“ nulemti pokyčiai, ir populistinė valdžia Italijoje. Apžvalgos autoriai išdėstė, jų manymu, didžiausią tarptautinės ekonomikos pavojų, ūkiui gresiantį kitąmet.

Ateinančiais metais ne sykį gali tekti gelbėti pasaulio ekonomiką.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Ateinančiais metais ne sykį gali tekti gelbėti pasaulio ekonomiką.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 20, 2018, 6:33 AM

Elgesio kodeksą pažeidžianti valdžia – kai populistai ir diktatoriai niekina taisykles ir taip sugriauna tarptautinius santykius – kitais metais pasaulio ekonomikai kels vieną didžiausių pavojų. Yra ir daugiau grėsmių, su kuriomis turės susidurti globalus ūkis.

Prekybos karai

Jei yra tema, dėl kurios demokratai ir respublikonai ras bendrą sutarimą, tai bus augančios Kinijos JAV metamas iššūkis. Iš Kinijos pusės kyla pavojus technologijų sklaidai, karinei Pekino ekspansijai, šalies mėginimui sulaužyti sankcijų Šiaurės Korėjai režimą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas surizikavo savo reputacija pažadėjęs, kad Kinijos globali galia augs. Esant tokioms sąlygoms, kai dvi šalys akivaizdžiai eina į kovą viena su kita, didžiausia rizika, kylanti pasaulio ekonomikai – tai prekybos karas tarp JAV ir Kinijos.

Net jei pavyks išsaugoti paliaubas, sudarytas G-20 suvažiavime, ginčai gali tapti ankstyvu ilgai truksiančio šaltojo karo etapu. Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas kaip kad žada ims visai iš Kinijos importuojamai produkcijai taikyti muitus, „Bloomberg Economics“ vertinimu, tokios priemonės Kinijos bendrojo vidaus produkto augimą sumažins 1,5 procento. Dėl to augimas sumažės iki 5 proc., nors galingas Kinijos atsakas gali sušvelninti smūgį.

Italija

Populistinė Italijos vyriausybė negali išspręsti ginčų su Briuseliu dėl savo biudžeto, kuriame, priešingos pusės manymu, numatytos pernelyg didelės išlaidos. Dėl to itin nerimauja investuotojai ir ES valdžia.

Kitais metais šis klausimas gali tapti esminiu ne tik populistinei Italijos vyriausybei, bet ir visai ES, vertinant Bendrijos gebėjimą priversti šalis nares laikytis biudžeto disciplinos.

Europos Komisija savo kasmetinėje ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad Italijos biudžete esama pačių rimčiausių neatitikimų su ES įvestais ribojimais.

Įtampa tarp valdančios koalicijos partnerių Italijoje gali privesti prie aljanso griūties net iki rinkimų į Europos Parlamentą. Jei taip nutiks, Italija pasiners į naują politinį chaosą, rašo bloomberg.com.

„Brexit“

Didžioji Britanija sukėlė politinį žemės drebėjimą. Tačiau iki pat šiol neaišku, kokiomis sąlygomis įvyks išstojimas iš Bendrijos. Esamomis sąlygomis lieka vis dar didelė tikimybė, kad šalis pakeis premjerą.

Nutikus „Brexit“ be susitarimo atveju, D.Britanijos BVP iki 2030 m. susitrauks 7 proc., palyginti su tuo, koks jis galėtų būti, jei šalis liktų ES nare.

„Bloomberg Economics“ skaičiuoja, kad jei D.Britanija liks ES muitų sąjungoje, šaliai nuostolių vis tiek nepavyks išvengti. Tik tokiu atveju D.Britanijos BVP iki 2030 metų sumažės 3 procentais.

Demokratų kontroliuojami Atstovų rūmai

JAV prezidento D.Trumpo darbotvarkę gali sugriauti pokyčiai Atstovų rūmuose, jei čia susiformuotų demokratų dauguma. Jei taip nutiks, tai atvers galimybes atlikti pačius įvairiausius tyrimus, susijusius su jo administracija, prezidentine kampanija ir šeimos verslo imperiją.

Tai gali sukelti dvejų metų politinių sprendimų blokadą, todėl bus galima pamiršti didesnes išlaidas infrastruktūrai ir ruoštis periodiškai įsiplieskiančioms dramoms bei kylančiam pavojui, kad vyriausybės darbas pristos.

Jei Atstovų rūmai bus kontroliuojami demokratų, neatmestina tikimybė, kad jie mėgins D.Trumpui surengti apkaltą. Kita vertus, jei reikalai iš tiesų nueitų taip toli, paskutinį žodį dėl prezidento likimo tartų Senatas, kuriame dauguma – respublikonai.

Rinkimai

Kitąmet ne vienoje didelėje besivystančioje valstybėje vyks rinkimai. O tai stipriai atsilieps rinkos stabilumui. Argentina, Indija, Indonezija, PAR ir Nigerija – štai kelios šalys, kur 2019 m. vyks rinkimai.

Kaip parodė neseniai Brazilijoje vykę rinkimai, liaudžiai vis dar patinka stiprūs, nestandartinių platformų iškelti lyderiai.

Iš stambių išsivysčiusių šalių rato rinkimai kitąmet vyks Kanadoje ir Australijoje, tačiau tiek vienoje, tiek kitoje radikalių pokyčių politikoje nelaukiama.

Nafta

Atpigus naftai esminiu klausimu taps JAV ir Irano santykiai bei OPEC ir jos sąjungininkių politika dėl gamybos apimčių sumažinimo.

Daug dėmesio sulauks JAV ir Saudo Arabijos santykiai. D.Trumpas pareiškė, kad jis nieku gyvu neleis, jog JAV gyvenusio žurnalisto Jamalio Khashoggi nužudymas pakenktų abiejų šalių santykiams, ir įspėjo žurnalistus, kad santykiams pašlijus naftos kainos „pakils iki dangaus“.

Jūrų keliai

Rytų Azijos jūrų keliai gali tapti karščiausiu tašku regione. JAV išreiškė didesnį palaikymą Taivanui ir ketina Pietų Korėjos jūroje rengti navigacijos mokymus. Tai gali išprovokuoti incidentus Kinija.

Išpuoliai

Būsimi teroristiniai aktai gali būti bet kokios formos – net ir kibernetinė ataka. O didesnio masto įvykiai gali išprovokuoti ir valdžios reakciją, kas turėtų rimtos įtakos pasaulio ekonomikai.

2017 m. pasaulyje buvo įvykdyta 10900 teroro aktų, per kuriuos žuvo 26,4 tūkst. žmonių. Tiesa, tokių išpuolių skaičius mažėja jau treti metai paeiliui.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.