Tiesa, anot jo, šiemet lietuvių pajamos ir toliau didės, tačiau stebėsime kai kurių prekių bei paslaugų kainų augimą.
Prabilo apie krizę
Antradienį vykusią spaudos konfereciją ekonomistas T.Povilauskas pradėjo nuo kalbų apie krizę. Jis aiškino, kad šiuo metu tai yra vienas aktualiausių klausimų, kuris, anot jo, jau net ima pabosti.
„Noriu palinkėti, kad Lietuva nelauktų krizės, nes ji gali neateiti, ir nebūkime vangūs, galvokime, kaip elgiamės. Krizė gali būti, gali nebūti. Jai visada reikia būti pasiruošusiems.
Mes į artimiausius dvejus metus žiūrime gana konservatyviai, bet recesijos tikimybė Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir euro zonoje bus minimali“, – apie krizę ir jos ženklus sakė ekonomistas.
Nepaisant to, kad krizės ženklų kol kas nematyti, pasaulio ekonomikos augimas, anot ekonomisto, lėtės.
„Esame vėlyvojoje ekonomikos dalyje“, – sakė jis ir pridūrė, kad ekonomikos augimo tempai nėra istoriškai labai prasti. Štai JAV praėję metai buvo įspūdingi ekonomikos augimu, tad normalu, kad šiuo metu vyksta jos lėtėjimas.
Vis dėlto nuotaikų prastėjimas pasaulyje šiandien siejamas su galimais tarptautinės prekybos ribojimais.
„Kol kas pasaulyje daugiau problemų sukelia padidėjusi nežinomybė. Ta nežinomybė pradeda mažinti investicijas ir paklausos augimą. Neigiamos nuotaikos yra ir vartotojų srityje. Tai gali lemti mažesnę paklausą. Gali mažėti lietuviškų prekių paklausa pasaulyje“, – sakė ekonomistas.
„Brexit“ Lietuvai – ir nauda, ir grėsmė
SEB banko makroekonomikos apžvalgoje ne mažiau dėmesio skirta ir „Brexit“. T.Povilauskas sakė, kad kietasis „Brexit“ nusileidimas yra vis labiau tikėtinas.
„Kietojo „Brexit“ tikimybę vertiname kaip nuolat augančią. Metų pradžioje ji buvo 15 proc., o dabar ji auga iki 25 proc.
Tai gali labiausiai paveikti mūsų ekonomikos augimo prognozę“, – įspėjo ekonomistas. Jis prognozavo, kad „Brexit“ arba bus atidėtas, arba JK ir ES pavyks sudaryti naują susitarimą.
Pasak ekonomisto, Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinės palūkanų normos šiemet nedidins, didėjimas numatomas 2020-aisiais.
„Manome, kad ECB šiemet bus atsargus, ir tikimės, kad bazinė palūkanų norma nekis“, – pabrėžė ekonomistas.
Didės paslaugų kainos
Kaip prognozavo T.Povilauskas, šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc.
„Lietuvoje kaip ir viskas gerai, perkaitimo ženklų beveik nėra, viskas subalansuota, tiek kalbant finansus, tiek apie nekilnojamąjį turtą (NT)“, – sakė jis.
Vis dėlto būti labai ramiems nederėtų, nes, kaip sakė SEB atstovas, Lietuva nėra saugus uostas Europoje.
„Turime vertinti, kas vyksta aplink“, – sakė ekonomistas. „Brexit“, jo teigimu, gali labai paveikti mūsų BVP augimą.
Nepaisant neramumų, prognozuojama, kad gyventojų pajamos šiemet turėtų augti sparčiau.
„Gyventojų pajamos augs, bet tai vyks lėčiau nei prieš metus. Atlyginmai didės vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Kainų augimo tikimės tokio paties, kaip ir pernai“, – aiškino ekonomistas.
Taip pat žmonės vis labiau bus linkę atsidėti pinigų juodai dienai, sunkesniems laikams. Tiesa, verslas netaupys – investuos ir investicijų nestabdys. Vis dėlto Lietuvos eksportas augs lėčiau nei pernai.
Šalyje mažės ir nedarbas, jis, pasak T.Povilausko, stabilizuosis ties 6 proc., visai kaip kaimyninėje Estijoje.
Nors žmonių pajamos augs, bus dalykų, kurių kaina šiemet sparčiai didės.
„Brangsta elektra, gamtinės dujos, tačiau degalų kaina bus mažesnė nei prieš metus. Šiais metais ir toliau infliaciją lems brangstančios paslaugos. Verslas didins paslaugų kainas norėdamas perkelti savo didėjančias išlaidas.
Jos brangs apie 4 proc.“, – sakė T.Povilauskas.
Kalbant apie emigraciją, jos mastas mažės.
„Ji išliks, nes yra jaunimas, kuris ieško savęs, išvyksta mokytis, bet yra nemažai žmonių, kurių motyvacija augant Lietuvos pajamų lygiui, grįžti didėja.
„Brexit“ gyventojų skaičiumi, taip pat mums į naudą“, – sakė T.Povilauskas.
