„Lietuvos alaus rinka traukiasi jau daug metų, pirmiausia dėl to, kad mažėja gyventojų. Procesą dar paspartino nesubalansuota akcizų politika – žmonėms apsimoka pirkti kaimyninėse valstybėse ar tiesiog pereiti prie stipresnių gėrimų.
Aplinkybės nėra palankios, tačiau tokia situacija skatina kūrybiškumą ir naujų kelių paiešką“, – pristatydamas 2018 metų veiklos rezultatus kalbėjo ŠUA ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas R.Viršilas.
Pernai aludariams smarkiai pagelbėjo karšta vasara. Jei 2017 metais visa alaus rinka traukėsi 12,8 proc., tai 2018 m. – 8 proc. Iš viso per 4 metus ji Lietuvoje sumažėjo ketvirčiu. O štai stipriųjų gėrimų sektoriaus perspektyvos šviesesnės – 2018 metais susitraukimas čia tesiekė 3,2 proc.
Šlavė alų be laipsnių
Bendrai 2018 metais ŠUA pardavė 4 proc. daugiau gėrimų nei 2017-aisiais. Alaus pardavimas, nepaisant krintančios rinkos, paaugo 1,2 proc., gaiviųjų gėrimų – 18 proc., energinių – 10 proc., vandens – 5 proc. Tačiau pagal augimą pirmavo nealkoholinis alus, kurio 2018 metais įmonė pardavė net 102 proc. daugiau.
„Viena pagrindinių Lietuvos alaus rinkos tendencijų – pigaus alaus paklausa krinta, o brangesnio, „premium“ klasės, kyla. Tai liudija, kad šalyje stiprėja alaus kultūra, kurią palaiko ūgtelėjusios žmonių pajamos. Išlieka ir kita ryški tendencija – nealkoholinio alaus populiarumas kopia vis į naujas aukštumas“, – sakė R. Viršilas.
2014 m. nealkoholinis alus užėmė vos 0,8 proc. rinkos. Po 4 metų ši dalis padidėjo daugiau nei 5 kartus – iki 4,2 proc. Šiuo metu net 4 populiariausias nealkoholinio alaus rūšis gamina „Švyturys-Utenos alus“.
ŠUA pernai pirmavo visuose Lietuvos alaus rinkos segmentuose. Populiariausiame „lager“ alaus segmente ŠUA tenka 46 proc., kvietinio alaus – 55 proc., tamsiojo alaus – 41 proc. rinkos. Tačiau akivaizdžiausiai ŠUA pranašumas matyti nealkoholinio alaus ir alaus koktelių segmentuose – čia įmonei tenka atitinkamai 66 proc. ir 73 proc. rinkos dalies.
Lietuviški gėrimai – Afrikoje
„Lietuvos rinka tampa vis ankštesnė, todėl tiek mes, tiek kiti aludariai vis daugiau jėgų skiriame eksporto plėtrai. Ir šis procesas turėtų tik stiprėti. Šiuo metu nemažai ŠUA gėrimų keliauja į kaimynines valstybes bei Vakarų Europą. Taip pat atrandame ir visiškai naujas, tačiau daug galimybių atveriančias Afrikos valstybių rinkas“, – pasakojo R. Viršilas.
2018 m. ŠUA gėrimų eksportą padidino 13 proc. – iki 36 mln. litrų. Sparčiausiai – net 225 proc. – augintas eksportas į Vokietiją, kuri yra ketvirta pagal dydį įmonės rinka Europoje. Daugiau produkcijos eksportuojama į Rusiją, Baltarusiją bei Jungtinę Karalystę.
Afrikos valstybėse (Ganoje, Tanzanijoje ir kitur) nemenko populiarumo sulaukia ŠUA sidras, kurio čia eksportuota 1,1 mln. litrų.
Į šias valstybes importuojamas sidras „Kiss“, kurio pavadinimas čia yra puikiai išnaudojamas: kadangi nėra tokių reklamos apribojimų, kaip mūsų šalyje, prekybininkai kuria plakatus su šio gėrimo butelius pasistačiusiomis gražuolėmis.
Estai kenčia dėl akcizų
2018 m. Baltijos šalyse „Carlsberg“ grupė pajamas didino 7 proc. – iki 317 mln. eurų. Prie to prisidėjo tiek pakeistas įmonių valdymo modelis, tiek nauja strategija, tiek karšta vasara.
2018 m. Lietuvoje „Švyturys-Utenos alus“ pardavė 4 proc. daugiau – 139 mln. litrų nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų. Estijoje („Saku“), kurioje dėl itin aukštų akcizų gyventojai ir suomių turistai apsiperka Latvijos pasienyje, pardavimai mažėjo 2 proc. – iki 118 mln. litrų.
Ryškiausias augimas – Latvijoje (čia grupei atstovauja „Aldaris“), kuri dėl mažiausių akcizų pritraukia kaimyninių valstybių pirkėjus. Ten pardavimai šoktelėjo 10 proc. – iki 47 mln. litrų.
Baltijos šalyse „Carlsberg“ ir toliau lieka aiškus lyderis.
2018 finansiniais metais įmonė atsiriekė 37 proc. regiono mažmeninės rinkos vertės (artimiausiam konkurentui teko 27 proc.). Aiškiausiai pirmavimas pagal pardavimo vertės dalį matyti Lietuvoje – 41 proc. (artimiausias konkurentas – 22 proc.), Latvijoje – 27 proc., Estijoje – 39 proc.
Ateitis šiek tiek šviesesnė
Kalbėdamas apie šių metų perspektyvas ŠUA vadovas tikėjosi, kad alaus rinka Lietuvoje susitrauks nebent puse procento, nors pripažino, kad tai yra optimistinis variantas.
„Geresnės vasaros nei pernykštė tikrai nebus, nebent panaši. Orai lems daug ką – jei pasitaikys bent šeši ar septyni šilti savaitgaliai, tuomet metai neturėtų būti prasti“, – svarstė R.Viršilas.
Beje, artėjantį pavasarį įmonė pasitinka atnaujinusi flagmanu vadinamo „Švyturio Ekstra“ alaus dizainą – nuo butelio ir etiketės iki kitokios šaldytuvų ar pilstymo įrangos išvaizdos. Tam įmonė skyrė apie 650 tūkst. eurų.
