„Darbuotojų trūkumas – vienas svarbiausių veiksnių. Jis ir šiemet turėtų lemti spartų algų augimą. Tačiau pastebime, kad įmonės darbo užmokesčiui skiria vis didesnę savo finansų dalį, o tai negali tęstis amžinai. Todėl manome, kad šiemet algos gali kilti kiek mažiau nei pernai“, – teigė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
„Darbo rinkoje Lietuva turi pamatinių problemų – į darbo rinką įsitraukia vis mažiau jaunų žmonių. Jų yra mažiau nei iš darbo rinkos pasitraukiančių žmonių. Migracijos politikos pokyčiai demografinių pokyčių neišspręs“, – komentavo G.Šimkus.
2017 m. Lietuvoje fiksuota 3,3 proc. infliacija. 2018 m. kainų augimo tendencijos prislopo, sumažėjo maisto, gėrimų, tabako veiksnių įtaka infliacijai. Tačiau, G.Šimkaus teigimu, paslaugų kainų didėjimas išlieka gana didelis – jis auga 4-5 procentais. Paslaugų infliacija Lietuvoje buvo kur kas didesnė nei ES. Būtent paslaugų kainų brangimas pernai buvo bene svarbiausia kainų augimo priežastis.
Lietuvos banko atstovo spėjimu, kainos šiais metais turėtų didėti panašiai kaip ir pernai, o tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Tad privataus vartojimo indėlis šalies ekonomikos augimui ir toliau liks didelis.
Pernai darbo užmokestis Lietuvoje vidutiniškai kilo dešimtadaliu: 11 proc. viešajame sektoriuje augo, privačiajame – 9 procentais. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiais metais darbo užmokestis kils nuosaikiau – apie 8 proc., 2020 m. – 6,7 procento.
Ryški praraja
Didmiesčiuose nedarbo lygis kritęs iki prieškrizinio lygio, tačiau likusiuose regionuose nedarbo lygis siekia 9 proc., o tai kur kas daugiau nei didmiesčiuose. Lietuvos banko prognozėmis, nedarbo lygis ir toliau turėtų mažėti, tačiau mažėjimas bus vis menkesnis. Taip nutiks dėl to, kad nedarbas didmiesčiuose mažesnis nei 4 proc., todėl čia yra mažai erdvės bedarbių skaičiui trauktis.
G.Šimkaus teigimu, šiuo metu šalies ūkio augimas viršija savo potencialą, o tai sudaro sąlygas formuotis disbalansams, ypač kaistančioje darbo rinkoje.
Kad ekonomikos augimas būtų tvaresnis, anot Lietuvos banko atstovo, reikėtų didinti tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus investicijų našumą, investuoti į pažangesnes ar aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias technologijas, gerinti švietimą.
Pasiekė piką
G.Šimkaus teigimu, gamybos pajėgų augimas pasiekęs piką. Investicijų poreikis šiuo metu Lietuvoje yra didelis, nes įmonių gamybos įrenginiai veikia didžiausiu pajėgumu. Vis dėlto negalima atmesti, kad ekonominės politikos ir geopolitinis neapibrėžtumas neigiamai paveiks ir investicijas šalyje. Tikėtina, kad prie menkesnio jų augimo prisidės ir ne taip sparčiai kaip pernai didėsiantys ES paramos srautai. Lietuvos banko manymu, šiais metais investicijos didės 5 proc., kitąmet ir vėliau šis skaičius mažės. Pernai šis rodiklis buvo 6,7 procento.
Veikia neapibrėžtumas
Tarptautinė pasaulio ekonomikos aplinka jau kelerius metus pasižymi neapibrėžtumu: JAV siekis persiderėti tarptautinės prekybos sąlygas, Italijos ginčas su Europos Komisija dėl šalies biudžeto, geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje, Kinijos ekonomikos raida, neaiškumas dėl „Brexit“ – visa tai atsispindi ekonomikoje per besikeičiančius verslo ir vartojimo lūkesčius.
2018 m. euro zonos augimo tempai pradėjo spausti stabdžius: sulėtėjo Prancūzijos ekonomika, Vokietija per plauką nepatyrė techninės recesijos, Italija ją išgyvena, prognozuojamas ir JAV ekonomikos lėtėjimas. Menkai kyla Rusijos ūkis, laukiama, kad Kinijos ekonomika šiemet kils 6,5 proc., o tai būtų prasčiausias rodiklis per kone 30 metų.
Visa tai lėmė, kad Lietuvos eksportas pernai sulėtėjo du kartus, tačiau nominalus prekių ir paslaugų eksporto augimas sudarė 9 procentus.
„Eksportas lėtėjo dėl tarptautinės aplinkos, kuri veikia Lietuvos eksporto partnerių aktyvumą. Be to, beveik nepadidėjo reeskportas Rusijos kryptimi. Prisidėjo ir gana vangiai kilęs mineralinių produktų eksporto augimas“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
Atsižvelgdamas į negerėjančias nuotaikas ir įvykius pasaulio ekonomikos arenoje, Lietuvos bankas savo anksčiau skelbtą 2019 m. šalies ūkio augimo prognozę sumažino nuo 2,8 proc. iki 2,7 procento. Lietuvos eksporto augimas šiais metais sulėtės nuo 4,9 proc. iki 4 procentų.
