Rusijos vyriausybė jau rengia dokumentą, kuriuo numatoma uždrausti atsivežti iš užsienio mėsos ir pieno produktų asmeniniam naudojimui.
Todėl muitininkai netrukus gali būti įpareigoti tikrinti sugrįžtančių į šalį piliečių lagaminus ir rankines, nes iš esmės negalima bus įvežti net sumuštinio, jei mėsa ar sūris – ne rusiški.
Vyksta sūrių ir kumpių
Dar 2014 metais Rusija uždraudė importuoti mėsos ir pieno gaminius iš ES šalių bei tų valstybių, kurios rusų politikams bei verslininkams, artimiems prezidento Vladimiro Putino aplinkai, yra paskelbusios sankcijas.
Jau buvo sunaikinta šimtai tonų įvairių maisto produktų, kurie buvo įvardyti kaip nelegalūs. Tačiau iš užsienio sugrįžtančiam piliečiui iki šiol galima atsigabenti iki 5 kilogramų gyvūninės kilmės maisto gaminių, jei jie yra gamintojo pakuotėje.
Tuo naudojasi daugelis. Pasienio tarnybos duomenimis, pernai nemažai rusų keliavo į aplinkines šalis – Suomiją (3,7 mln.), Estiją (1,9 mln.), Lenkiją (1,1 mln.). Sankt Peterburge apskritai tapo madinga įsigyti Suomijos vizą ir keliauti į šią šalį tiesiog apsipirkti.
Tenykštėse parduotuvėse jau atsirado ir rusiškai kalbančių pardavėjų, ir specialiai rusams parengtų pasiūlymų. Dažniausiai atvykėliams rūpi tai, ko jie negali įsigyti savo šalyje, – pavyzdžiui, parmezano sūris ar „Serrano“ kumpis.
Tai visiškai nepatinka Rusijos gamintojams, kurie per keletą metų ėmė diktuoti madas vietos rinkoje ir jau pasijuto kone visagaliai.
Junta valdžios globą
Todėl nieko ir nestebina, kad uždrausti asmeninį importą valdžią paragino Nacionalinė mėsininkų asociacija – anot jos, tokie kroviniai kelia grėsmę, kad su jais bus atgabenta ir pavojingų užkratų, pavyzdžiui, afrikinio kiaulių maro.
Asociacija atstovauja stambiausiems Rusijos mėsos gamintojams – bendrovėms „Čerkizovo“, „Remit“, „Velkom“ bei „Miratorg“. Pastarosios savininkai yra broliai Aleksandras ir Viktoras Linikai. Sutapimas ar ne, tačiau šalies premjero Dmitrijaus Medvedevo sutuoktinės mergautinė pavardė buvo Svetlana Linik.
„Miratorg“ dabar priklauso net 676 tūkstančiai hektarų žemės, o jos laikoma aberdynų veislės kiaulių banda, anot „Forbes“, yra didžiausia pasaulyje (629 tūkstančiai).
Anksčiau abu broliai buvo vidutiniai verslininkai, tačiau pastarajį dešimtmetį jiems neįtikėtinai sekasi. 2009-aisiais bendrovėje apsilankė tuometis premjeras V.Putinas, o netrukus įmonė iš valstybės valdomo banko VTB sulaukė 21 mlrd. rublių (dabartiniu kursu – 289 mln. eurų) kredito linijos.
Vėliau buvo užsukęs ir D.Medvedevas, o įmonė tuomet tapo pirmąja žemės ūkio produktų gamintoja, kuriai suteikta valstybės subsidija. „Forbes“ duomenimis, iš 10 mlrd. rublių (138 mln. eurų), kurie buvo skirti įvairioms agroverslo sektoriaus programoms, net 9 mlrd. rublių (124 mlrd. eurų) atiteko „Miratorg“.
Taip įvyko nepaisant to, kad šią kompaniją valdo lengvatiniais mokesčiais besinaudojančios įmonės, registruotos Kipre – šalyje, kurioje nusėdo nemažai abejotinos kilmės lėšų iš Rusijos. Jos paprastai sugrąžinamos į šalį kaip investicijos ir taip legalizuojamos.
Žmonės smarkiai permoka
Kai Mėsininkų asociacijos gretose yra tokia įmonė, į šios organizacijos laiškus nekreipti dėmesio nevalia. Kreipimasis dėl asmeninio maisto produktų importo uždraudimo pateko vicepremjerui Aleksejui Gordejevui, o netrukus sulaukė palaikymo ir iš Žemės ūkio ministerijos bei tarnybos „Rosselchoznadzor“.
Todėl visiškai tikėtina, kad artimiausiu metu iš užsienio grįžtantys rusai bus labai akylai apieškomi, o jų gabenami kumpiai, sūriai ir sumuštiniai – konfiskuojami.
„Uždrausti įvežti mėsos ir pieno produktus būtina, nes tai susiję su šalies gamintojų saugumu. Rusijos verslas iš tokio draudimo naudos negaus, tačiau pati gamyba bus apsaugota“, – laikraščiui „Vedomosti“ aiškino ne kas kitas, o vienas „Miratorg“ savininkų V.Linikas.
Tačiau apie nulinę naudą galbūt vertėjo ir patylėti.
Net Rusijos ekonomistai apskaičiavo, kad nuo 2014-ųjų, kai buvo įvestas importo draudimas, kasmet už maistą šalies gyventojai permoka 250–400 mlrd. rublių (3,44–5,5 mlrd. eurų) – maždaug po 2 tūkst. rublių (27,5 euro) kiekvienas, įskaitant ir kūdikius.
Suprantama, kad didžioji dalis šių pinigų atsiduria maisto produktų gamintojų sąskaitose.
