Galingiausių Ukrainos oligarchų gijos driekiasi ir iki Lietuvos

Lietuva draugiška ne tik pigiai darbo jėgai iš Ukrainos. Ją pamėgo ir Ukrainos galingieji. Ką tik prezidento rinkimus pralaimėjęs „saldainių karalius“ Petro Porošenka – anaiptol ne vienintelis oligarchas, įsitvirtinęs Lietuvoje.

Lietuvą pamėgo ir Ukrainos galingieji. 
Lietuvą pamėgo ir Ukrainos galingieji. 
 A.Martynovas.
 A.Martynovas.
 Panašu, kad pagrindinis naujojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „krikštatėvis“ ir rėmėjas Igoris Kolomoiskis irgi yra įkėlęs koją į Lietuvą.<br> AFP nuotr.
 Panašu, kad pagrindinis naujojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „krikštatėvis“ ir rėmėjas Igoris Kolomoiskis irgi yra įkėlęs koją į Lietuvą.<br> AFP nuotr.
 Genadijus Bogoliubovas.
 Genadijus Bogoliubovas.
 J. Goldovskio (kairėje) biografija verta gero filmo. 
 J. Goldovskio (kairėje) biografija verta gero filmo. 
 I. Kolomoiskis 2011 metais buvo išrintas Europos žydų sąjungos prezidentu.
 I. Kolomoiskis 2011 metais buvo išrintas Europos žydų sąjungos prezidentu.
 I. Kolomoiskis 2011 metais buvo išrintas Europos žydų sąjungos prezidentu.<br> Scanpix/Reuters nuotr.
 I. Kolomoiskis 2011 metais buvo išrintas Europos žydų sąjungos prezidentu.<br> Scanpix/Reuters nuotr.
  Europoje veikia kelios dešimtys gamyklų, vien tik Lietuvoje – „Neo group“.
  Europoje veikia kelios dešimtys gamyklų, vien tik Lietuvoje – „Neo group“.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2019-05-08 18:59, atnaujinta 2019-05-09 06:42

Panašu, kad pagrindinis naujojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „krikštatėvis“ ir rėmėjas Igoris Kolomoiskis irgi yra įkėlęs koją į Lietuvą.

Užsienio žiniasklaidoje ne kartą rašyta, kad jis valdo užsienio kapitalo grupę „Retal Industries Ltd“, kuriai priklauso ir trys įmonės Lietuvoje.

Vandentiekio gatvė Vilniuje nėra svajonių vieta gyventi. Joje besirikiuojantys daugiabučiai senesni ir už ten gyvenančius senjorus. Prie pirmojo aukšto vietoj gėlynų ar pievelės akis bado chaotiškai užtverti žemės sklypeliai ir prie sienelių atremti foteliai išvirtusiais viduriais.

Renovacija šie namai nekvepia. Matyti tik vos vienas kitas įstiklintas balkonas ir pakeistos laiptinių durys.

Bene įdomiausias yra 42-uoju numeriu pažymėtas namas. Viename iš jo butų yra registruotos net 5 įmonės. Ne šiaip kokios prasčiokės – vienos jų metų apyvarta siekia net 150 mln. eurų. Kaip vienam ten dirbančiam asmeniui – išties neblogai. Kitos, taip pat įdarbinusios tik po vieną žmogų, irgi žarsto milijonus.

Buvo meilės lizdelis

Vieną apniukusią dieną atvažiavome pasidairyti ir sužinoti, ką gi tokie turtuoliai veikia gerokai nugyventame name. Į laiptinę patekome surinkę atsitiktinio buto numerį. Apšiurusio buto, kuriame įsikūrusi milijoninę apyvartą skaičiuojanti įmonė, durų niekas neatidarė.

„Tame bute dabar ukrainiečiai gyvena. Padorūs vyrai. Atrodo, „Plastoje“ dirba. Tikrai ne kažkokie turtuoliai, bet paprasti darbininkai,“ – pasakojo kaimynai.

Pasak jų, anksčiau paskutiniame aukšte esančiame bute buvo meilės lizdelis. Į jį atvykdavo įvairios poros.

„Visko matydavome – ir prabangių mašinų, ir dailių panelių. Vieną dieną baigėsi mūsų kantrybė, nes nuolat nuo moteriškų kelnaičių užsikimšdavo kanalizacija. Pagrasinome, kad skųsimės. Kai atsikraustė ukrainiečiai, viskas nurimo“, – vienas per kitą pasakojo rusakalbių senjorų pora.

Tapo įmonių lizdeliu

Šiame bute yra registruotos 5 įmonės: „Resila“ (direktorė Iryna Lachanova), „Plastikana“ (dir. Oleksandras Kachanovas), „Plastana“ (dir. Natalia Alak), „Olivumas“ (dir. Igoris Teleshevas) ir „Aliejynas“ (dir. Igoris Teleshevas).

Pastaroji – itin įdomi. Net savo transporto neturinti bendrovė gali pasigirti įspūdinga apyvarta: 2014 m. – 147 mln. eurų, 2015 m. – 172 mln., 2016 m. – 112 mln.

Pasak „Creditreform Lietuva“ bendrovės specialistų, kurie atliko įmonių, generuojančių didžiausias pajamas, tenkančias vienam darbuotojui, tyrimą, ši įmonė tapo absoliučia lydere.

Tiesa, kai buvo paviešinta ši informacija, jau kitąmet – 2017-aisiais – apyvarta jau buvo sumažėjusi iki 32 mln. eurų.

Pradžia – Kėdainių rajone

„Aliejynas“ buvo įregistruotas 2013 metais Kėdainių rajone. Iš pradžių įmonei vadovavo iš Kėdainių rajono kilęs Povilas Likša. Vėliau jį pakeitė Dnipro pilietis Mykola Seminoženka, o 2014 metų pradžios pagrindiniu akcininku ir direktoriumi tapo I. Teleshevas.

Skelbiama, kad įmonė užsiima pieno produktų, kiaušinių bei valgomųjų aliejaus ir riebalų, kuriuos traukinių sąstatais ir laivais gabena į Rusiją, didmenine prekyba.

Pasak tyrimo autorių, didžiulės pajamos vienam darbuotojui neretai reiškia, kad prieš mus – įmonių grupę valdanti ir visas grupės pajamas ar net pelną akumuliuojanti bendrovė.

Keliai veda į Kiprą

Tiek „Aliejyno“, tiek kitų įmonių tie patys telefonai ir adresų domenai, kurie veda į bendroves „Retal Baltic“, „Retal Lithuania“ bei plastiko granules (PET) gaminančią Klaipėdos bendrovę „Neo group“ ar pas su jomis susijusius asmenis.

Ankstesnio įmonės direktoriaus P. Likšos domenas taip buvo susijęs su bendrove „Neo group“. Nurodytu jo numeriu atsiliepia angliškai įrašytas operatorės balsas.

Visas bendroves, į kurias veda Vandentiekio gatvėje registruotų įmonių kontaktai, valdo Ukrainos kapitalo grupė „Retal Industries“ .

„Aliejyno“ akcininkas – Ukrainos pilietis I. Teleshevas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Kipre.

„Bloomberg“ duomenų bazėje galima rasti, kad jis yra „Retal Baltic“ valdybos narys.

Šios bendrovės, kaip ir Lentvaryje veikiančios „Retal Lithuania“, valdybos pirmininku skelbiamas Igoris Misšenka, kiti nariai – Jurijus Khmara, Olena Maksimenko.

Atviruose šaltiniuose galima rasti informaciją, kad „Retail Industries“ yra Austrijoje registruota įmonių grupė, patenkanti tarp pakuočių rinkos lyderių. Europoje veikia kelios dešimtys gamyklų, vien Lietuvoje – „Neo group“, „Retal Europe“ ir „Retal Baltic“.

Užkliuvo NSGK

Užuominų apie „Retal Industries“ grupės akcininkų veiksmus Lietuvoje būta ir pernai Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) skelbtose išvadose.

Jose buvo paminėta verslo grupė, kuri jau keturiolioka metų darė ir daro didelę įtaką Lietuvos partijoms ir politikams, finansavo juos ir kėlė grėsmę šalies saugumui. Kalba sukosi apie bendrovės „Nemuno bangos grupė“ (vėliau pervadintos „Neo Group“ ir „NB Europe“) savininkus.

Šios įmonės akcininku anuomet buvo dar vienas prieštaringai vertinamas iš Ukrainos kilęs ir glaudžiai su „Gazprom“ susijęs oligarchas Jakovas Goldovskis.

Anuomet jis palaikė glaudžius ryšius su Viktoru Uspaskichu bei Lietuvoje verslą įsukusiu taip pat iš Ukrainos kilusiu milijonieriumi Dmitriju Buriaku ir net buvo užsimojęs nusipirkti „Mažeikių naftą“.

Šiuo metu Vienoje gyvenantis J. Goldovskis yra kilęs iš to paties Kryvyj Riho, kuriame gyveno ir naujasis Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

Suimtas „Gazprom“ būstinėje

J. Goldovskio biografija verta gero filmo. Vienu metu jis vadovavo naftos chemijos korporacijai „Sibur“. Tuometiniai aukščiausi „Gazprom“ vadovai juo visiškai pasitikėjo.

J. Goldovskis tuo naudojosi ir laisvai ėmė milijoninius kreditus iš banko, supirkinėjo Rusijos naftos chemijos įmones. Netrukus „Sibur“ jų turėjo apie 90.

Kai skola „Gazprom“ pasiekė milijardą dolerių, naujieji jo vadovai J. Goldovskį įskundė Rusijos generalinei prokuratūrai. Jis buvo suimtas „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio kabinete.

Netrukus milijonieriui buvo iškelta baudžiamoji byla. Tačiau teismas pripažino tik piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o dėl grobstymo stambiu mastu ir pinigų plovimo išteisino. Verslininkas buvo nuteistas kalėti vos 7 mėnesius, kuriuos išsėdėjo tyrimo metu.

Po šių įvykių J. Goldovskis atsisakė dalies turėtų aktyvų (jų vertė buvo arti eurų milijardo) ir išvyko į Vieną. Ten rankų nenuleido – įsuko galingą verslą per Vienoje registruotą kompaniją „Petrochemikal Holding“.

Suvirintojų draugystė

Buvęs „Neo group“ darbuotojas (pavardė redakcijai žinoma – Red.) žurnalistei pasakojo apie dažnas J. Goldovskio viešnages Lietuvoje, apie apsilankymus tuometinio ūkio ministro bei Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho prabangioje viloje Palangoje.

„Tai ypatingos charizmos žmogus. Jį visi mėgo. Po Vilnių vaikščiojo pėsčiomis. Prie stalo kviesdavo visus – ir vadovus, ir vairuotojus“, – teigė pašnekovas.

Matyt, J. Golodovskį su V. Uspaskichu vienijo ne tik jaunystės profesija, bet ir gebėjimas daryti pinigus. Abu savo karjerą pradėję nuo suvirinimo darbų vėliau tapo milijonieriais.

A. Uspaskichas dalyvavo atidarant PET gamyklos „Klai-Pet“ (vėliau pervadinta į „NB“ ir „Neo group“) liniją, į kurią buvo investuota per pusę milijardo eurų.

Taikėsi į „Mažeikių naftą“

Vienu metu šiai įmonei vadovovavo Andrius Pečkys – dirbęs ir Vadovybės apsaugos departamento (VAD), ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu.

Pasiteiravus apie Lietuvos bendrovės ir garsaus rusų verslininko J. Goldovskio ryšius, A. Pečkys sakė, kad šis verslininkas išties anksčiau valdė „NB group“.

Tiksliau, jos savininkė buvo J. Goldovskio vadovaujama „Petrochemikal-Holding“, kuri valdė ir 35 proc. „Baltic Holding“ akcijų.

Tuo metu kai V.Uspaskichas buvo ūkio ministru, pastaroji įmonė taikėsi į „Mažeikių naftos“ akcijas.

Papildų karalius

Kas gi toji paslaptinga verslo grupuotė „Petrochemikal Holding“ ir jo kūrinys „Baltic Holding“, kuri, anot NSGK, dalijo pinigus mūsų politinėms partijoms ir gali būti siejama su tarptautinėmuis nusikalstamomis grupėmis ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis?

„Lietuvos rytas“ dar 2005 metais rašė, kad mažai žinomą bendrovę į Lietuvą veda Ukrainos verslininkas, milijonierius, šiuo metu papildų karaliumi tituluojamas D. Buriakas.

Šis oligarchas anuomet buvo žinomas kaip bendrovės „Forum rūmai“, kuri su senu verslo partneriu Šarūnu Marčiulioniu (vėliau buvo teigiama, kad jie susipyko) valdė sporto, verslo ir pramogų centrą „Forum Palace“, savininkas.

1996 m. D.Buriakas įkūrė ir vadovauja tarptautinei kompanijai „Vision International“, kurioje kurį laiką dirbo ir J.Goldovskio sūnus. Jam taip pat priklauso bendrovė „Švenčionių vaistažolės“.

„Vision“ kompanijoje vėliau įsidarbino ir A.Pečkys. Jis apie pusmetį dirbo Vietname, kur padėjo atidaryti tinklinio marketingo įmonės atstovybę.

Šiuo metu D. Buriako tarp akcininkų nėra nei „Forum Palace“ valdančioje bendrovėje „Forumo rūmai“, nei „Švenčionių vaistažolėse“. Abi įmones valdo kita Kipro įmonė „Health Tech Property Limited“, tačiau ji siejama su D.Buriaku.

2017 metais buvo skelbiama, kad Lietuvoje jis įkūrė technologijų startuolį „Cryptaur“.

Tais pačiais metais rusų portalas komersant.ru paskelbė kad D. Buriako valdoma „Vision“ susijungė su buvusio „Rosatom“ viceprezidento Nareko Sirakaniano Honkonge registruota pasauline papildų kompanija „Freedom International Group Ltd“.

Daugiau informacijos apie D. Buriaką pasirodė 2016 metų viduryje, kai byrėjo jo ilgametė santuoka. Palikta be jokių pajamų jo žmona Margarita „Forbes“ žurnalistams papasakojo apie buvusio sutuoktinio ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis, fiktyvias įmones ir kitus darbelius.

„Baltic Holding“ šiuo metu Lietuvoje irgi nevykdo aktyvios veiklos. Ji valdo įmonę „Ramusis pamarys“, kuriai priklauso bendrovė „Radisson Blue Hotel Klaipėda“.

Valdyboje – asmuo iš Vandentiekio gatvės

„Baltic Holding“ anuomet vadovavavo vokietis Klausas Frencelis, kuris vienu metu buvo ir „Neo group“ valdybos pirmininku. Anuomet spaudoje jis teigė, kad D. Buriakas jiems padeda Lietuvoje.

Beje, „Neo Group“ valdyboje buvo ir dar vienas asmuo – Leonidas Rubinšteinas, kurio gyvenamąja vieta buvo nurodytas tas paslaptingas butas Vandentiekio gatvėje.

Lrytas.lt pavyko aptikti Vilniuje, Žvėryne, registruotą įmonę, kurią valdo asmuo tokia pačia pavarde. Įmonės veiklos sąrašas labai įspūdingas: nuo didmeninės prekybos maistu, tabaku, elektronika ir begale kitų dalykų iki knygų leidybos, garso įrašų gamybos. Skelbiama, kad savininkas šiuo metu gyvena Izraelyje.

Nupirko prieš 12 metų

2007 metais „Verslo žinios“, Ukrainos ir kitų posovietinių valstybių žiniasklaida skelbė, kad 2007 metais Ukrainos „Privatbank“ savininkai I. Kolomoiskis ir Genadijus Bogoliubovas išpirko iš buvusio Rusijos naftos kompanijos „Sibur“ savininko J. Goldovskio kontrolinį bendrovės „Retal Industries Ltd“ akcijų paketą.

Kazachstano spauda rašė, kad I.Kolomoiskis „Retal Industries Ltd“ valdo per ofšorinių įmonių tinklą. Sandorio vertė siekė 350 mln. eurų.

„Privat“ grupė jau tuomet valdė PET gamyklas Rusijoje, Kazachstane, Bulgarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, kontroliavo trečdalį Rusijos rinkos ir pateko tarp trijų didžiausių Europos PET gamintojų.

Nuolatiniais „Retal“ klientais buvo tokios kompanijos kaip „PepsiCo“, „Coca-Cola“, „Nestle“, „Bunge“, „BBH“, „Carlsberg“, „Heineken“ ir kitos.

Plovė pinigus?

Prieš pat Ukrainos prezidento rinkimus „The Daily Beast“ paskelbė, kad JAV Federalinis tyrimų biuras I. Kolomoiskiui iškėlė bylą. Įtariama, kad šis Ukrainos milijardierius JAV plovė pinigus. Užsimenama ir apie kitus nusikaltimus.

Kiek anksčiau Anglijos teismas paskelbė, jog areštuojami I. Kolomoiskio ir jo partnerio G. Bogoliubovo finansiniai aktyvai, kurių vertė – 2,5 mlrd. JAV dolerių.

Tarp areštuotų aktyvų – ir šešios kompanijos, kurios, kaip spėjama, priklauso verslininkams arba yra jų kontroliuojamos.

Ilgą laiką šalia kitų įspūdingo masto verslų jie valdė vieną didžiausių komercinių Ukrainos bankų „Privatbank“, kuris P. Porošenkos valdymo laikais buvo nacionalizuotas.

Gyvendamas ir Izraelyje, ir Šveicarijoje verslininkas mėgina tarptautiniuose teismuose valstybės jam nepalankų sprendimą ginčyti.

„Nurodymas areštuoti aktyvus buvo duotas remiantis detaliais įrodymais, kad I. Kolomoiskis ir G. Bogoliubovas neteisėtomis operacijomis iš banko pradangino beveik 2 mlrd. JAV dolerių. Jie pateko į kompanijų, slapta priklausiusių ar kontroliuojamų oligarchų, sąskaitas“, – tokia informacija buvo paviešinta teismo procesuose.

Audito kompanija „Ernst & Young“ išsiaiškino, kad iki nacionalizavimo kredito organizacija veikė lyg finansinė piramidė. 2016 m. gruodį, būdamas sudėtingoje finansinėje situacijoje, „Privatbank“ už vieną griviną atiteko valstybei.

Tačiau balandį, likus kelioms dienoms iki antrojo Ukrainos prezidento rinkimų turo, I. Kolomoiskis sulaukė gerų žinių – Kijevo apylinkės administracinis teismas nusprendė, jog „Privatbank“ buvo nacionalizuotas neteisėtai. Tiesa, tai yra tik pirmosios instancijos teismas, todėl bylinėjimasis greičiausiai truks dar ilgai.

Sieja ir verslas, ir religija

Kas yra dar vienas Ukrainos oligarchas, I.Kolomoiskio verslo partneris ir bendražygis oligarchas G. Bogoliubonas?

Pasak Ukrainos spaudos, abu juos vienija ne tik verslas, bet ir religija. Jie abu praktikuoja judaizmą, sinagoga ir žydų reikalai jiems yra itin svarbūs.

I. Kolomoiskis 2011 metais buvo išrintas Europos žydų sąjungos prezidentu.

G. Bogoliubovas ilgą laiką buvo Dnipro žydų bendruomenės prezidentu, kartu su kitais oligarchais Dnepropetrovske įkūrė pasaulyje didžiausią žydų kultūros ir verslo centrą „Menora“. Jam paskyrė 80 mln. dolerių.

G.Bogoliubovo turtas augo tokiais pat tempais, kaip ir I.Kolomoiskio. 2017 metais, žurnalo „Forbes“ duomenimis, jis buvo antras turtingiausias Ukrainos žmogus. 2008 metais jis valdė 6,2 mlrd.dolerių vertės turtą.

Nuo jo neatsiliko I.Kolomoiskis. Gerą dešimtmetį jie nusileido tik turtingiausiam Ukrainos žmogui, grupės „System Capital Management“ savininkui Rinatui Achmetovui.

Grupės „Privat“ turtas – metalurgijos gamyklos, kalnakasybos įmonės, aviacija, nafta, žiniasklaida.

Tiesa po metalurgijos pramonės krizės „Privat“ grupės akcininkų turimas turtas sumažėjo iki 1,2 mlrd. dolerių.

G. Bogoliubovas turi Ukrainos, Kipro, Izraelio ir Didžiosios Britanijos pilietybes.

Oligarcho nuosavybėje – ir daugybė kitų įmonių Ukrainoje, Lenkijoje, Amerikoje, Rumunijoje. Jis valdo naftos gavybos įmones, skrydžių bendroves ir elektrines. Šis verslininkas taip pat tapo I. Kolomoiskio sūnaus krikštatėviu.

Paslaptingasis A. Martynovas iš „Retal“

Vieninteliu „Retal“ savininku nuo 2008 metų nurodomas Anatolijus Martynovas, kurio pavardė sutampa su trečiojo grupės „Privat“ akcininko pavarde. Turtingiausių ukrainiečių sarašuose šis asmuo kurį laiką patekdavo į pirmąjį dešimtuką.

Ukrainos spauda skelbia, kad A. Martynovui priklauso Dnipro kompanija „Ščedro“, kurios produkcija keliauja į daugybę Azijos, Europos valstybių, taip pat į Lietuvą. Ją įkūrė Kipre veikianti „Schedro Group Ltd“, o naudos gavėju laikomas A.Martynovas.

Segodnia.ua rašė, kad šitą pavardę Dnipro gyventojai žino gerai, tačiau kokia jo veikla, neturi supratimo. Įtaria, kad jis pastatė daugybę miesto centre esančių architektūros objektų, kiti spėja, kad jis užsiima prekyba.

Aišku tik tiek, kad 1992 metais jis kartu su anksčiau aprašytais dviem Dnipro oligarchais įkūrė „Privatbank“. Viešumoje jį pamatė tik 2012 metais, žydų centro „Memora“ atidarymo metu. Šis asmuo niekada nedalija interviu.

Neturi žinių

Paklaustas, ar NSGK ką nors žino apie „Privat“ grupės ar jos savininkų veiklą Lietuvoje, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigė, kad jam tie asmenys yra girdėti tik tiek, kiek susiję su Ukrainos prezidento rinkimais.

„Jeigu yra kokių nors sąsąjų, mes būtinai pasidomėsime“, – patikino komiteto narys.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad per verslo organizacijas Ukrainos oligarchų bandymų įsitvirtinti Lietuvą nebuvo, arba bent jau jis su tuo nesusidūręs.

„Girdėjau, kad kažkoks verslo „banginis“ turėjo ketinimų įsikurti Kaune, tačiau daugiau jokių žinių negirdėjau“, – sakė V. Sutkus.

Nieko bendro neturi

Į klausimus apie akcininkus įmonės „Neo group“ personalo ir komunikacijos direktorė Rūta Žilienė patikino, kad jos atstovaujama bendrovė nieko bendro su „Privat“ grupe neturi.

„Retal Industries Ltd“ savininkas A. Martynovas jau nuo 2007 metų investuoja į grupės plėtrą Lietuvoje. 2018 m. liepą jis dalyvavo „Neo group“ trečiosios linijos atidarymo ceremonijoje, – savo komentare rašė R. Žilienė. – Apie kitus galimus akcininko verslus informacijos neturime. Lietuvoje jis valdo tik „Retal Industries Ltd“ įmones. „Neo group“ veikloje akcininkas A.Martynovas dalyvauja tiek, kiek ir kiekvienas verslo savininkas, suinteresuotas sėkminga veikla.“

2017 metų viduryje „Vox Ukraine“ tyrime apie „Privatbank“ reikalus rašė apie poną Anatolijų kaip buvusį įmonės „Retal Ukraina“ vadovą. Ši įmonė minima kaip viena didžiausių kreditorių bei kaltininkių, dėl kurių žlugo didžiausias komercinis Ukrainos bankas.

* * *

Ukrainiečių gausėja

2018 metais Lietuvos ambasada Ukrainoje išdavė 20488 nacionalines (D) vizas. Per pirmus tris šių metų mėnesius išduota 4090 nacionalinių vizų.

Apie 85 proc. pareiškėjų sudaro vyrai ir apie 15 proc. moterys.

Per dieną dėl nacionalinės (D) vizos išdavimo kreipiasi iki 110 pareiškėjų.

Migracijos departamento duomenimis, ukrainiečiai aplenkė rusus ir tapo didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje.

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 17 tūkst. ukrainiečių, tai yra maždaug 42 proc. daugiau, nei prieš metus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.