Tačiau perkaitusi darbo rinka verslui tampa vis didesniu iššūkiu, stebimas savarankiškai dirbančių asmenų ir prekybos sektoriaus įmonių skaičiaus mažėjimas, o prognozuojamas lėtesnis Lietuvos eksporto augimas lėtins viso verslo plėtrą šalyje – tokios įžvalgos pateikiamos „Versli Lietuva“ Lietuvos verslumo tendencijų 2018 m. ir 2019 m. pr. apžvalgoje.
Skirtingos perspektyvos
Praėjusių metų verslo rodikliai rodo šiek tiek lėtesnį juridinių asmenų steigimąsi nei 2017 m., tačiau jis tebėra spartus, o įmonių išgyvenamumas gan aukštas. Taip pat stebima daugiau įregistruotų įmonių, kas įrodo palankias verslo steigimosi tendencijas. Tačiau išgyvenamumo rodikliai kai kuriose sektoriuose yra prastesni nei 2017 m. Pernai daugiau nei 1 metus išgyvenusių įmonių dalis šalies ūkyje buvo 57,4 proc., 2017 m. išgyvenamumo rodiklis siekė 63,3 proc.
„Prastesni rodikliai pastebi žemės ūkyje, apdirbamojoje gamyboje, švietime, transporte ir saugojime. Tai gali rodyti, kad šie ūkio sektoriai susiduria su lėtėjančia jų produkcijos ar paslaugų paklausa, o tai lemia prastesnes neseniai susikūrusio verslo perspektyvas šiuose sektoriuose. Labai pagerėjo išgyvenamumas profesinėje, mokslinėje ir techninėje bei informacijos ir ryšių veiklose, taip pat gerokai geresni rodikliai prekyboje ir statyboje“, – teigė Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas
„Versli Lietuva“ atlikta labai mažų Lietuvos įmonių, kurių dalis sudaro 81 proc. visų veikiančių įmonių Lietuvoje, reikšmės ir augimo analizė parodė – tik dešimtadalis įkurtų įmonių auga labai sparčiai, pusės jų augimas sustoja įdarbinus 1-2 darbuotojais daugiau, nei turėta veiklos pradžioje, likusios – beveik nepajuda iš savo pirminės steigimo būsenos.
„Ketvirtadalis visų Lietuvos įmonių neviršija vieno darbuotojo dydžio. Vidutinė, tipinė Lietuvos įmonė turi tris darbuotojus. Tai reiškia, pusė Lietuvos įmonių yra arba trijų darbuotojų dydžio, arba mažesnės“, – pastebėjo Marius Kalanta, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.
„Didžioji dalis labai mažų įmonių neauga, nes nenori augti – jos kuriamos siekiant dirbti sau, o ne kažkam kitam. Augimą taip pat gali stabdyti tai, kad steigėjai neturi reikiamų verslo valdymo įgūdžių ir nepasitiki kitais, tad iškilus būtinybei negali deleguoti bei perleisti valdymą samdomiems profesionalams. Taip pat labai mažoms įmonėms sunku prieiti prie išorinių finansavimo šaltinių, o galimybė gauti įvairią valstybės ar ES paramą ir pagalbą neretai sudaro net šiltnamio sąlygas, kurios neskatina patiems ieškoti augimo, konkurencingumo galimybių ir dėti papildomų pastangų", – sakė M.Kalanta.
Lemia darbo užmokestis
Anot M.Kalantos, didžiąją dalį Lietuvos verslo įmonių sudarančios labai mažos įmonės, dauguma jų, priešingai nei įsivaizduojame, dirba pelningai ir uždirba pakankamai didelį pelną, tačiau dažnai uždirbtas pelnas nėra naudojamas tolimesnei verslo plėtrai užtikrinti.
„Versli Lietuva“ skaičiavimais, visų Lietuvos įmonių pelnas auga lėčiau nei praėjusiais metais, jis paaugo 7 proc. Tai siejama su sparčiai augančiomis įmonių sąnaudomis. Tačiau prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių yra geras – paskolos, suteiktos įmonėms augo 3,9 proc.
„Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių sąnaudų augimą yra darbo užmokestis. Kaip žinia, darbo užmokestis pastaraisiais metais augo sparčiai, kai kuriuose sektoriuose jis augo sparčiau, negu vidurkis“, – komentavo V.Ivanovas.
Pelno augimo lėtėjimas siunčia signalus, kad kai kurie sektoriai pradeda išsisemti ir jų galimybės toliau tvariai augti ir plėstis mažėja.
„Naujo verslo kūrimui ar esamo plėtrai labai svarbu prieinamos finansavimo šaltinių galimybės, kurios, atsižvelgiant į ekonomikos augimo lėtėjimą, yra tikrai geros. Suintensyvėjęs Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimas, kuris paaugo apie 4 proc., taip pat palankiai prie to prisideda. Įmonės naudojasi finansavimo galimybėmis ir pačios turi finansinius išteklius investuoti uždirbtą pelną, tačiau matome, kad daug uždirbdamos ir daug investuodamos jos neauga taip sparčiai ir nekuria tiek pridėtinės vertės, kiek galėtų. Todėl veikiančios, bet neaugančios įmonės turi labai didžiulį neišnaudotą potencialą ir tai yra dar neišnaudotas visos ekonomikos našumo šaltinis“, – teigė Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas.
Mažėjantis savarankiškai dirbančiųjų
Anot G.Morkūno, tai, kad savarankiškai dirbančiųjų šalyje mažėja nuo 2017 m., rodo teigiamą pokytį – tai kelia verslumo kokybę Lietuvoje.
„Versli Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais savarankiškai dirbo 150,2 tūkst. šalies gyventojų, tai buvo 0,4 proc. mažiau nei 2017 m. Šių metų pirmąjį ketvirtį savarankiškai dirbančiųjų sumažėjo 1,9 proc.
„Pastaraisiais metais savarankiškas darbas tampa vis mažiau patrauklia darbo forma ir tokių asmenų mažėjimas stebimas jau trečius metus iš eilės. Tai gali būti siejama su didėjančiu samdomų darbuotojų darbo užmokesčiu ir nuolatiniais teisinės-mokestinės bazės pasikeitimais. Labiausiai savarankiškai dirbančių mažėja žemės ūkyje, taip pat prekyboje. Vis dėl to, ši tendencija nėra bloga – ji mažina skirtingą pajamų apmokestinimą identiškose veiklose ir užtikrina verslumo kokybę“, – įsitikinęs G.Morkūnas.
Verslo laukiantys iššūkiai
Vertinant ateities perspektyvas, Europos Komisijai (EK) prognozuojant gerokai lėtesnę nei praėjusiais metais ES šalių plėtrą, Lietuvos ekonomikos augimas taip pat šiais metais turėtų lėtėti. Lietuvos eksportuotojų produkcijos paklausa yra tiesiogiai susijusi su ES šalių ekonomine situacija, todėl prognozuojamas lėtesnis Lietuvos eksporto augimas, kuris atitinkamai lems lėtesnę viso verslo plėtrą Lietuvoje. 2019 m. prognozuojama, kad BVP augimas sieks 2,7 proc., 0,8 p. p. mažiau nei praėjusiais metais.
„Perkaitusi darbo rinka ir darbuotojų trūkumas yra vieni didžiausių verslo kliūčių. Augantis samdomųjų skaičius neišsprendžia verslo, susiduriančio su reikiamos kvalifikacijos darbuotojų stoka, problemų. Sėkmingiausiai šią problemą sprendžia pramonės sektorius, investuodamas į gamybos pajėgumų plėtrą. Sunkiau ši problema sprendžiama kituose – darbui imliuose – ūkio sektoriuose“, – teigė V.Ivanovas.
Anot jo, ateityje situacija darbo rinkoje keistis iš esmės neturėtų – tik ekonomikos augimo lėtėjimas gali lemti ir lėtesnę darbo užmokesčio kaitą šalies ūkyje.
