Nors situacija gerėja, Lietuvoje kasmet vis dar daugiau nei 4 tūkst. žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, o apie du šimtai susižaloja itin sunkiai ar žūsta. Šie skaičiai grėsmingai lenkia net šalies eismo įvykių ir juose nukentėjusiųjų statistiką.
„Remiantis naujausiais pasauliniais vertinimais, dėl darbe patiriamų sveikatos sutrikimų, nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų ES kasmet praranda 476 mlrd. Eurų, o tai siekia apie 3,3 proc. Europos Sąjungos BVP. Šią sumą būtų galima sutaupyti įdiegus reikiamas darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) praktikas. Prasta DSS kainuoja brangiai eiliniams darbuotojams, verslui ir visuomenei“, – sako Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot.
Investicijos į darbų saugą atsiperka
Langų, durų bei žiemos sodų fasadų gamyboje besispecializuojančios UAB „Doleta“ valdybos pirmininkas Vytautas Silevičius pabrėžia, jog investicijos į bet kokią saugą atsiperka.
„Kai pradėjome verslą 1992-aisiais metais, dar buvo rankiniai obliai, pirmus metus bandėme pirkti pigesnius įrengimus, todėl kiekvieną savaitę nutikdavo bent po vieną nelaimę. Pasimokėme ir nuo 1994-ųjų pradėjome pirkti tik naujus įrengimus ir tik pačius moderniausius“, – Europos saugių darbo vietų kampaniją „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ koordinuojančios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų praėjusią savaitę organizuoto geros praktikos vizito metu teigė V. Silevičius.
Bendrovėje lankėsi daugiau nei 40 atstovų iš mažų įmonių, norinčių sužinoti ir savo akimis pamatyti, kaip turėtų būti valdomos ne tik pavojingos medžiagos, bet ir saugiai vykdomi visi darbo procesai. Dalyviams suteikta proga aplankyti įmonės gamybines patalpas, apžiūrėti įrengimus, darbo eigą ir pamatyti, kaip užtikrinama darbuotojų sauga.
„Doleta“ gamybinėse patalpose darbuotojai ne tik dėvi apsauginius rūbus, kaukes, pirštines, čia veikia drėkinimo ir vėdinimo sistemos bei visiška klimato kontrolė.
Darbuotojų sauga nebūtinai kainuoja daug
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai šalies keliuose užfiksuota 3211 eismo įvykių, kuriuose žuvo 170, o sužaloti 3783 žmonės. Mažinti skaudžių nelaimių keliuose skaičių leido ilgalaikės, kryptingos ir kompleksinės priemonės, įtraukusios visus eismo dalyvius. Specialistai pastebi, kad nelaimių darbo vietose skaičius taip pat kasmet mažėja, nes vis daugiau darbdavių supranta investicijų į saugos priemones svarbą ir naudą.
„Darbdaviai, galvodami apie naujas priemones ir įrankius, dažnai nerimauja, kad kiekviena naujovė pareikalaus daug išlaidų, tačiau Europos kampanijos „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas darbe“ interneto tinklapyje gausu nemokamų išteklių ir praktinių priemonių bei rekomendacijų, kurios gali padėti įmonėms valdyti riziką ir užkrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas“, – sako N. Šot.
Europos saugių darbo vietų kampanijų metu kasmet visoje Lietuvoje yra organizuojama nemažai renginių, kurių metu yra skatinamos diskusijos apie aktualiausias darbuotojų saugos ir sveikatos problemas, o šių kampanijų renginiai pritraukia vis daugiau įvairių specialistų.
