„Naudodamasis sistema bandžiau sugalvoti, kaip apie jos veikima turėčiau paaiškinti mamai. Vien registracija susideda iš šešių ar aštuonių žingsnių, ir tai jai būtų sunkiai įkandama – mama įstrigtų ties trečiu iš jų.
Užsiregistravus ir bandant įvesti naują sąskaitą užstrgo visa naršyklė – nepavyko. Šioje vietoje sistemą nugali paprastas popierius ir rašiklis“, – LRT radijo naujienų tarnybai sakė L.Valiukas.
Anot jo, kliūčių yra ir daugiau: kartais sistema užstringa, neveikia mygtukai. Be to, sąskaitas galima išrašyti tik lietuvių kalba, todėl ja užsieniečiai negali naudotis.
„Paprastam žmogui, kuris nesidomi kompiuteriais, daug labiau suprantama palyginimų kalba. Jeigu valstybė už 50 eurų perko šaukštą, kurį galima nusipirkti už du ar tris eurus, kyla pasipiktinimas, jog kažkas kažką apgavo.
Bet jei kompiuterinei sistemai, kurios vertė yra keliasdešimt tūkstančių eurų, išleidžiama 200 tūkst. eurų ir kuri neveikia, ažiotažo nebūna. Mat viskas, kas yra susiję su kompiuteriais, žmonėms atrodo painu.
Mane tai ir stebina, kad visuomenė nesibaisi tuo, kiek daug pinigų tokiais atvejais ištarškoma“, – LRT radijo naujienų tarnybai teigė L.Valiukas.
Kaip VMI nurodė LRT radijo naujienų tarnybai, šiais metais sistema pasinaudojo 7 tūkst. gyventojų, Lietuvoje dirbančių pagal individualią veiklą.
Supaprastintos buhalterinės apskaitos programa skirta gyventojams, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą ar yra įsigiję verslo liudijimą. VMI sistemoje ji pradėjo veikti 2019 metų pradžioje.
Virtualus buhalteris turi duomenų peržiūros ir analizės funkcijas, kurios leidžia verslininkams stebėti, ar jų vykdoma veikla yra pelninga, kokios gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų tendencijos.
Programoje gyventojai gali matyti apskaičiuotas mokėtinas GPM, PVM bei „Sodros“ administruojamų mokesčių – PSD ir VSD įmokų sumas. Jas vėliau apskaičiuos ir pateiks „Sodra“.
