Lietuvoje kol kas apie pusę – 46 proc. – perkamo komercinio NT sudaro prekybinės paskirties plotai, 45 proc. – biurai, apie 10 proc. tenka logistiniam NT.
Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, kalbėjęs Lietuvos banko konferencijoje, biurų populiarumą aiškino paprastai: nors ilgą laiką – 10-12 metų – Lietuvoje prekybinis turtas sudarė apie 60 proc. sandorių, tačiau dėl to, kad statoma daugiau A klasės biurų, natūraliai jų daugiau ir parduodama. O štai naujų prekybinio ploto objektų rinkoje kur kas mažiau, todėl ir pirkėjui rinktis nėra iš ko.
„Tačiau investuotojai perka ir labai netradicinius objektus, pavyzdžiui, automobilių statymo aikšteles, prietiltį Aleksote, estų fondai investuoja į nuomojamus butus. Lietuvoje populiarios investicijos į jėgaines, nemažai Baltijos šalių investuotojų nukreipia kapitalą ir už savo šalies ribų – pavyzdžiui, Lenkijoje estai yra nusipirkę kelis nemažus saulės jėgainės parkus. Lietuviai „Modus gruop“ taip pat Lenkijoje investuotoja į saulės jėgaines“, – vardijo S.Vagonis.
Anot S.Vagonio, sparčiausias investicinės vertės augimas buvo fiksuojamas sostinės aukščiausios klasės biuro patalpų segmente. Tokių patalpų vertė nuo pastarojo žemiausio taško 2010 m. viduryje paaugo apie 95 procentus. Kad pasiektų piką, kuris buvo 2007 m. lygį, liko augti 10 procentų.
Viena priežasčių, kodėl didėja investicijų apimtys į tradicinį komercinį NT (į modernius verslo, prekybos ir logistikos centrus), S.Vagonio teigimu – kylančios pardavimo kainos.
„Pernai komercinio NT investicijų sandorių apimtys Lietuvoje sumušė prieš metus buvusį rekordą: jei 2017 m. tai buvo 312 mln. eurų, tai pernai – 404 mln. eurų. Įvertinus šiemet jau įvykusius sandorius, turime 244 mln. eurų. Dar susitarta įvykdyti sandorių už 260 mln. eurų. Jei jie spės įvykti šiemet, tai bus dar nematyta 500 mln. eurų suma“, – komentavo „Ober-Haus“ atstovas.
Tiesa, kiek kitaip ši statistika atrodo, kai vertiname, kiek investicijų į tradicinį komercinį NT tenka vienam gyventojui. Čia ir vėl mus gerokai lenkia estai: jei Lietuvoje suma siekia 710 eurų, Latvijoje – 780 eurų, tai Estijoje – 1220 eurų.
Estija gerokai mus lenkia ir pagal A klasės statomų biurų skaičių – ji jau seniai aplenkusi tiek Lietuvą, tiek ir Latviją. Beje, lyginant šio segmento komercinį NT, Vilnius modernių biurų skaičiumi visai neseniai pralenkė Rygą: Lietuvos sostinė gana veržliai veržiasi į priekį, o Latvijos pagrindinis miestas pagal pasiūlą stagnuoja. Skaičiuojama, kad A klasės biurų segmentas Vilniuje ir Taline per pastaruosius dešimt metų beveik padvigubėjo.
