„Jau porą metų galiojantis naujasis Darbo kodeksas lietuvių įpročių nepakeitė – ir toliau liūto dalį (apie 70 proc.) sudaro atleidimai iš darbo „savo noru”, – sako CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – kaip teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, naujasis įstatymas didesnės galios darbuotojų pozicijoms derybose su darbdaviu nesuteikė.“
Vis dėlto darbuotojai tapo drąsesni ir dažniau skundžiasi dėl atleidimo.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. skundus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, dėl nušalinimo, dėl neturtinės žalos ir pan. iš teismų perėmė Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos. Komisijų atstovai pripažįsta, kad vis daugiau žmonių kreipiasi dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
2017-aisiais liepą – rugsėjį (nes įgaliojimus gavo tik nuo 2017 m. liepos pradžios) komisijos išnagrinėjo 137 prašymus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, 2018-aisiais, sausį-rugsėjį, tokių būta jau 357, o šiemet I-III ketv. nagrinėtas 381 skundas.
Gaunama nemažai prašymų išnagrinėti ir ginčus dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo.
Pokyčius rodo ir CVMarket.lt atliktos apklausos duomenys, kurių metu apie tikrąsias išėjimo „savo noru“ priežastis klausta 1648 darbingų Lietuvos gyventojų. Šie duomenys palyginti su 2016 m. vykdytu tokiu pat tyrimu.
„(Ne)savo noru“
Paaiškėjo, kad tikrosios atleidimo „savo noru“ priežastys šiek tiek persistumdė. Darbuotojų, turėjusių palikti darbovietę „pačiam prašant“, bet „darbdavio valia“, dalis sumažėjo, o normalių išėjimo priežasčių procentas išaugo.
Jei 2016 m. tai, kad buvo priversti paklusti darbdavio reikalavimui išeiti „savo noru“, deklaravo 7,5 proc. apklaustų darbuotojų, šiemet tokių liko 6,4 proc.
Tiesa, dalis tų, kas prisipažino sulaukęs tokio spaudimo, bet išeiti atsisakė, liko tokia pati (2016 – 0,6 proc., 2019 – 0,6 proc.).
Jei moterys ir vyrai darbdavio spaudimą išeiti „savo noru“ minėjo daugmaž vienodai, tai žiūrint iš darbuotojo amžiaus pozicijų, kiek dažniau su reikalavimu padėti ant stalo prašymą išeiti susidūrė vyresni nei 30 m. dirbantieji.
Dėl to, kad netiko
Sumažėjo ir prašymų atleisti savo noru dėl nepakenčiamų darbo sąlygų skaičius. Jei 2016 m. tokių būta 18,2 proc., tai dabar darbo sąlygos netiko 16,1 proc. apklausos dalyvių.
Beje, pasirinkusių šį atsakymo variantą dailiosios lyties atstovių buvo 3,1 procentinio punkto daugiau nei vyrų. Kojomis prieš nepakenčiamas sąlygas kiek dažniau balsavo ir jaunesni nei 31 m. darbuotojai.
Padaugėjo palikusių darbą dėl nepatikusio vadovo ar kolegų, o taip pat nekokių santykių su jais.
Atrodo, didėjančio darbo jėgos deficito fone vis daugiau darbuotojų ryžtasi ne taikstytis, o keisti darbą. 2016 m. taip pasielgusių Lietuvos įmonėse buvo 7,5 proc., o šiemet – jau 9,5 proc.
Teigiamos išėjimo priežastys
Iš teigiamų priežasčių išeiti iš darbo „pačiam prašant“ dažniausiai buvo minima „susiradau geresnį darbą“ – 33,3 proc.
Prieš trejus metus tokių asmenų priskaičiuota tik 30,6 proc. Vyrai šią priežastį nurodė dažniau nei moterys (40,6 proc. respondentų vyrų ir 30,4 proc. moterų). Beveik dešimčia procentinių punktų trisdešimtmečius ir jaunesnius čia lenkė vyresni dirbantieji.
Išeiti iš darbo savo paties iniciatyva skatino ir kitos priežastys – šeimyninės, persikėlimas gyventi kitur ir pan. Šiemet apie tai pranešė 21,4 proc. respondentų, o 2016-aisiais tokių buvo 18,8 proc.
Natūralu, kad darbuotojos šį punktą rinkosi gerokai dažniau nei darbuotojai. Skirtumas siekia 7,2 procentinio punkto.
Nuo 16,8 proc. iki 12,7 proc. sumažėjo ir asmenų, niekada nerašiusių atleidimo prašymo su formule „savo noru“.
