Nors Kauno valdžia paskelbė apie įspūdingą planuojamą pajamų didėjimą ir naują rekordą miesto istorijoje, skaičiai lyginami su pirminiu 2019 metų biudžeto pajamų planu, kuris siekė 327,2 mln. eurų.
Vėliau pajamų planas buvo tikslinamas ir padidintas iki 376,2 mln. eurų, o galutinis rezultatas buvo dar geresnis – 388,4 mln. eurų.
Pirminiame variante planuota išleisti tiek pinigų, kiek bus surinkta. Vėliau išlaidų kartelė buvo padidinta iki pajamų ribos, tačiau beveik 10 mln. eurų nebuvo panaudota ir šios lėšos perkeltos į 2022-ųjų biudžetą.
Išsiskiria viena sritis
Didžiausią biudžeto pyrago dalį tradiciškai teks atriekti švietimui – šiam tikslui numatyta išleisti 159,63 mln. eurų. Finansavimas didės 6,7 proc.
Antroji pagal dydį sritis – miesto infrastruktūra ir tvarkymas. Šiai sričiai ketinama skirti 67,29 mln. eurų, o padidėjimas sieks 7,9 proc.
Bendroms valstybės paslaugoms šiemet svarstoma išleisti 51,34 mln. eurų.
Nors plėtros projektams numatyta skirti tik 5,84 mln. eurų, šiai sričiai finansavimas didėja svariausiai – net 62,4 proc.
Tuo tarpu kultūros poreikiams numatomas kukliausias augimas – vos 2,9 proc.
Tikisi pigesnių paskolų
Biudžeto projekte numatyta, kad savivaldybė bankuose skolinsis 26 mln. eurų. Kodėl prireikė šių lėšų?
„Įvertinusi šiuo metu kredito paskolų rinkoje esančias palankias skolinimosi sąlygas savivaldybė planuoja grąžinti brangiai kainuojančias paskolas, kurių sutartyse numatytos aukščiausios palūkanų normos. Paėmus naujas paskolas sumažės išlaidos palūkanoms“, – aiškino Kauno savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė.
Pasak jos, planuojama skolintis lėšų 13 investicinių projektų finansuoti.
Nors kauniečiai buvo raginami teikti pasiūlymus dėl biudžeto pajamų bei išlaidų, gautas tik vienas labai nekonkretus komentaras.
„Žmogus vardijo socialines problemas, lengvatų, pensijų klausimus“, – sakė R.Vosylienė.
Planuoja naujus tiltus
Infrastruktūros projektai apima ne tik miesto gatvių apšvietimo elektros tinklų eksploatavimą, atnaujinimą bei plėtrą ir Kauno gatvių remontą.
Kaunas šiemet pasiryžęs pastatyti dar vieną pėsčiųjų tiltą per Nemuną. Jis sujungs Karaliaus Mindaugo prospektą ties senuoju gaisrinės pastatu ir Nemuno salą.
Konkursą statyti tiltą laimėjo bendrovė „Autokausta“, kuri įsipareigojo darbus atlikti už 5,2 mln. eurų ir juos užbaigti 2021-ųjų viduryje.
Iki kovo vidurio planuojama įrengti statybvietę, Karaliaus Mindaugo prospekte numatoma šiek tiek pakeisti transporto priemonių judėjimo kryptis ir iškart prasidės statybos darbai.
Iš pradžių 18 metrų gylio poliais bus tvirtinamas Karaliaus Mindaugo prospekto šlaitas, tuomet ketinama statyti tilto atramų pamatus.
Miesto valdžia planuoja statyti naują tiltą į Nemuno salą ir nuo Aleksoto pusės, tačiau šiemet jo statybos pradėti dar neplanuojama.
Užtat skirtas finansavimas Žemaičių gatvės viadukui virš P.Kalpoko gatvės. Šis statinys jau kelerius metus itin prastos būklės.
Šiemet ketinama užbaigti Laisvės alėjos rekonstrukciją, Aleksoto rajone rekonstruoti Kalvarijos, Vyčio Kryžiaus, K.Sprangausko, J.Petruičio, J.Čapliko, J.Pabrėžos, Vilties gatves.
Lėšos taip pat numatytos Miesto sodo skvero su prieigomis kapitaliniam remontui, buvusios Aviacijos gamyklos teritorijos konversijai, kompleksiškam Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros sutvarkymui.
Stadionas – galvos skausmas
Šiemet link pabaigos turėtų priartėti Kauno sporto halės rekonstrukcija, kurią užbaigus Halė pavirs daugiafunkciu centru.
Lampėdžio ežere numatyta įrengti tarptautinius reikalavimus atitinkančią irklavimo bazę, rekonstruoti jos pastatus.
Pinigų atsiras naujajai ledo arenai ir S.Dariaus ir S.Girėno stadionui, tačiau pastarasis projektas tapo tikru galvos skausmu miesto valdžiai.
Darbus nutraukus Turkijos bendrovei „Kayi Construction“, Kauno savivaldybė planuoja skelbti naują darbų konkursą, tačiau kyla rimtų abejonių, ar jo nugalėtojas spės šiemet atnaujinti darbus.
Situaciją dar apsunkino aplinkybė, kad Turkijos įmonė apskundė teismui Kauno savivaldybės sprendimą nutraukti stadiono rekonstrukcijos darbų sutartį.
Patarimas – užbaigti pradėtus projektus
Edita Gudišauskienė,
Kauno tarybos narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos seniūnė
„Palanki ekonominė situacija šalyje sudaro sąlygas surinkti daugiau mokesčių, todėl savivaldybės administracijai atsiveria galimybės gauti daugiau pajamų ir jas paskirstyti.
Džiugina, kad finansavimą numatyta didinti visoms sritims.
Vis dėlto priimant biudžetą reikėtų pusiausvyros tarp projektų, ateityje garsinsiančių Kauną ir galbūt padėsiančių surinkti dar daugiau lėšų, bei kasdienių kauniečių poreikių. Didieji projektai neturėtų užgožti mažesnių darbų, kuriuos reikia atlikti jau dabar.
Derėtų susitelkti į projektus, kurių vykdymas pradėtas, mat kaitaliojant prioritetus neišsipildo pačios miesto valdžios sužadinti gyventojų lūkesčiai.
Tokiu pavyzdžiu galėtų būti Šilainių baseinas, kurio rekonstrukcijos techninis projektas buvo pateiktas dar prieš penkerius metus, tačiau darbai neprasidėjo ir projektą teks rengti iš naujo.
Panaši situacija susiklostė dėl Partizanų gatvėje įsikūrusio „Gajos“ sporto mokyklos komplekso rekonstrukcijos. Ji buvo pasiūlyta 2017 metais, tačiau darbai nepajudėjo iš vietos.“
