Šie duomenys priklauso asmenims, kuriems komerciniai bankai neišduoda paskolų, todėl jie buvo priversti kreiptis į greitųjų kreditų bendroves.
Portale paskelbti ne patys duomenys, o tik pasiūlymas juos įsigyti. Kad būsimas pirkėjas įsitikintų, kad prekė yra tikra, veltui galima susipažinti su bandomuoju sąrašu.
Jame – 800 įrašų su telefono numeriais, elektroninio pašto adresais, gimimo datomis ir asmens dokumentų nuorašais. Prie kai kurių gyventojų duomenų yra net jų paraiškos gauti greitąjį kreditą.
Kai kurios vartojimo paskolas išduodančios įmonės patikrino šį sąrašą ir paskelbė, kad tik apie 33 procentus duomenų yra tikri. Net jei ir taip, tuomet vis tiek siūloma įspūdinga bazė, kurioje – įrašai apie maždaug pusę milijono šalies piliečių.
Bendrovėse, iš kurių nutekėjo ši informacija, jau pradėti vidiniai patikrinimai. Keletas greitųjų kreditų davėjų kreipėsi ir į teisėsaugos institucijas.
„Deja, tai jau ne pirmas toks atvejis. Panašiai buvo nutikę ir praėjusių metų gruodį“, – pripažino kompanijų grupės „Eqvanta“, kurią sudaro kelios vartojimo paskolų bendrovės, saugumo grupės vadovas Antonas Gruntovas.
