Nėra blogų prekių – blogos tik kainos. Taip apie karantino užnertus pančius kalba ir prekių tiekėjai, ir prekybininkai.
Koronaviruso pandemija visus privertė taupyti – pirkėjai renkasi tai, kas kainuoja pigiau. Bet rinkos dėsniai niekur nedingo: sumažėjus tam tikrų produktų pasiūlai jų kainos pakilo. Ar jos išliks tokios kaip dabar, ar dar kils, ir toliau priklausys nuo pasiūlos ir paklausos santykio.
Vaisių kainos – aukštybėse
Statistikos departamento duomenimis, per šiųmetę gegužę, palyginti su balandžiu, labiausiai pakito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių didmeninės kainos.
Labiausiai – apie 11–16 procentų – sumažėjo agurkų, pomidorų, ankstyvųjų baltagūžių kopūstų, gūžinių salotų kainos. Užtat apie 15–30 proc. pabrango mandarinai, saldžiosios paprikos, kiviai, melionai.
Tiekėjai brangiau mokėjo už obuolius, kriaušes, citrinas, svogūnus, česnakus, apelsinus, pigiau – už avokadus, vynuoges, kai kurias daržoves.
Koronaviruso gniaužtai
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, Lietuvoje sparčiai kylančioms vaisių kainoms esminę įtaką padarė koronavirusas ir dėl jo sutrikusi pasaulinė prekių tiekimo grandinė.
„Pastaruoju metu mūsų šalyje maisto kainos auga ypač lėtai. Augimą sulėtino kainų pokytis daržovių segmente – būtent jame stebimas didelis metinis kainų nuosmukis.
Įvedus karantiną Lietuvoje buvo uždaryti restoranai, kavinės, viešbučiai, kurie taip pat teikia maitinimo paslaugas, – smarkiai sumažėjo daržovių pirkėjų, o pasiūla liko nepasikeitusi.
Daržovių augintojai stengėsi visais įmanomais būdais parduoti tai, ką turėjo sukaupę sandėliuose, ir siūlė daržoves už savikainą vien tam, kad kas nors tuos produktus nupirktų“, – aiškino A.Izgorodinas.
O vaisiai pabrango. Statistikos departamento duomenimis, gegužę metinis vaisių pabrangimas siekė 14 proc.
„Visame pasaulyje įvestas karantinas sutrikdė derliaus nuėmimą šalyse, kuriose auginami ir mūsų vartojami vaisiai. Sutriko ir tiekimo grandinė: eksportas kuriam laikui buvo įšaldytas, padidėjo transporto sąnaudos“, – sakė ekonomistas.
Paklausa įsisiautėjo
„Karantinas mus ištiko vandenyne“, – šis didžiausios vaisių ir daržovių importuotojos Lietuvoje bendrovės „Baltic Fresh Fruit“ komercijos direktoriaus Lino Stasyčio posakis neturėtų stebinti.
Prekyba vaisiais ir daržovėmis yra globali. Dauguma jų – apie 70 proc. – atplukdoma laivais iš Kinijos, Čilės, Naujosios Zelandijos, Afrikos valstybių, o jų pristatymo laikas trunka ilgai – nuo poros savaičių iki 2 mėnesių.
Taigi prasidėjus karantinui dalis krovinių dar buvo jūroje, didmenininkai turėjo jų rezervą ir sandėliuose. Bet pandemija tolesnę prekybą sujaukė.
„Kinija yra pagrindinė imbierų ir česnakų tiekėja Europai. Sausį paskelbę karantiną kinai nebegalėjo šių prekių nei krauti, nei transportuoti. Europoje kilo sumaištis. Paklausa smarkiai išaugo – koronaviruso liga buvo nepažįstama, žmonės jos bandė saugotis taip pat, kaip peršalimo ligų, vartodami imbierus, česnakus, citrinas.
Ir imbierų, ir česnakų kainos pašoko iki kosminių aukštumų, pavyzdžiui, už imbierų kilogramą vietoj 2 eurų (be PVM) buvo prašoma 6 eurų, už česnakų – 4,8 euro“, – aiškino L.Stasytis.
Citrinų kaina taip pat smarkiai išsipūtė – jų trūko. Taip jau sutapo, kad Turkijoje jų skynimo sezonas baigėsi anksti, o Argentinoje ir Peru jos dar tebenoko. Taigi citrinos buvo importuojamos tik iš Ispanijos, bet dėl koronaviruso ligos protrūkio nebeliko kam jų paruošti – tokius darbus nudirbdavę imigrantai dėl nesaugumo išskubėjo namo.
Sezoniškumas – svarbu
Kitų produktų, pavyzdžiui, melionų, kivių, išaugusioms kainoms įtaką daro sezoniškumas. Jie šiuo metu gabenami iš Čilės, Naujosios Zelandijos. Viena, logistikos sąnaudos didelės, antra, šiemet derlius nėra didelis.
Lietuvoje minėtų produktų nepritrūko tik dėl to, kad didmenininkai perskirstė jų tiekimą.
„Turime česnakų prekybos kvotas – jų tiekimą ES riboja dėl savų šalių, pavyzdžiui, Ispanijos, augintojų. Mes prekiaujame dar ir su Lenkija, Latvija, Estija, Baltarusija, Kazachstanu, Rusija. Suprasdami poreikį pirmenybę teikėme savo šaliai – tai skatina daryti patriotizmas“, – kalbėjo L.Stasytis.
Obuoliai šiemet taip pat smarkiai pabrango. Lenkijoje, kuri didžiausia obuolių tiekėja Europoje, pernai dėl šalnų derlius sumenko 50–70 proc.
„Bet lenkai dominuoja Europos rinkoje – išstūmė Vokietijos, Belgijos, Olandijos augintojus.
O vynuogės pinga, ir dėl to kaltas sezoniškumas. Kovą buvo didelė šių uogų iš Indijos pasiūla. Dėl nepalankių oro sąlygų jų kokybė buvo prastoka, ir vartojimas sumenko, kainos nukrito.
„Pastaruoju metu prekiaujama Egipto vynuogėmis. Jų pasiūla didelė, derlius geras, kokybė taip pat. Ir kaina po truputį mažėja“, – paaiškino pašnekovas.
Infliacija dar išlieka
Gegužę metinė infliacija siekė tik 0,3 proc. Tai, pasak A.Izgorodino, lėčiausias kainų augimo tempas nuo 2016 metų gegužės. Tačiau kainos ir toliau gali kilti. Kiek laiko tai truks, nulems rinkos dėsniai – paklausos ir pasiūlos santykis.
O kol kas esminę įtaką bendram infliacijos rodikliui turi degalai – jų kainos gegužę smuko kone penktadaliu. Ši prekė sudaro maždaug 6 proc. svorį Lietuvos vartotojų išlaidų krepšelyje. Taigi atpigę degalai nutempė žemyn bendrą infliaciją.
Tačiau ir maisto prekės bei nealkoholiniai gėrimai yra didelė pirkinių kategorija, kuriai bendrose vartojimo išlaidose pastaruoju metu tenka kone 21 proc.
Šiuo metu vyksta iniciatyvos piginti lietuvišką produkciją ir taip skatinti jos paklausą bei gelbėti lėtėjantį Lietuvos ekonomikos augimą. Prekybos tinklas „Maxima“ kartu su 80 didžiųjų ir mažesnių Lietuvos gamintojų yra 15 proc. sumažinę 800 lietuviškų produktų reguliarias kainas.
