Teigiama, kad tokių bendrovių yra apie 60 ir jų skaičius auga.
Tačiau Lietuva konkurenciniu pranašumu šioje srityje nespindi, nes pasikviesti į Lietuvą net ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų trukdo daugybė teisinių su darbuotojų migracija susijusių kliūčių.
Apie verslo iš trečiųjų šalių perkėlimą į Lietuvą, galimybes ir trukdžius komentuoja Justinas Klimašauskas, „Lewben“ valdybos narys, įmonių valdymo ir administravimo paslaugų direktorius.
– Šiuo metu dėl Baltarusijos įmonių, daugiausia iš IT srities, neakivaizdžiai varžosi ne tik Lietuva, bet ir Lenkija, Latvija, Čekija ar kitos kaimyninės valstybės. Kokie šiuo atveju yra mūsų šalies privalumai?
– Kad Lietuva siūlo neblogas sąlygas verslui ne tik tradicinėse, bet ir su naujosiomis technologijomis susijusiose srityse, įrodo faktas, jog kai kurios tarptautinės IT kompanijos jau pasirinko Lietuvą kaip savo veiklos vietą.
Pagrindinės priežastys gana paprastos, vis dėlto labai svarbios – žmogiškieji ištekliai, verslui palanki aplinka, puikus investicijų ir gaunamos kokybės santykis, infrastruktūra, inovacijos, sparti mokslinių tyrimų plėtra. Mūsų geografinė padėtis, bendra istorinė praeitis irgi yra privalumas, darbas iš Lietuvos leidžia nenutraukti savo socialinių ryšių su Baltarusija.
Vis dėlto turime pripažinti, kad Lietuvos veiksmai šiose varžytuvėse dėl investicijų pritraukimo kol kas nėra itin efektyvūs, daugiausia viskas vyksta pasitarimų, diskusijų, susirašinėjimo forma, o realių rezultatų nematome. Veikti reikėtų kur kas sparčiau ir efektyviau.
– Į ką pirmiausia persikelti nusprendusios įmonės turi atkreipti dėmesį – kiek skiriasi verslo reguliavimo aplinka Lietuvoje ir Baltarusijoje, kokie pagrindinių mokesčių skirtumai, apskritai verslo aplinkos būklė?
– Lietuva užima šeštą vietą tarp Europos Sąjungos šalių dėl patogumo mokėti mokesčius, ir tai labai aukštas įvertinimas. Keletas pagrindinių mokestinių prievolių – tai gyventojų pajamų mokestis, kurį iš darbo užmokesčio išskaičiuoja darbdavys.
Taip pat pelno mokestis, kuris Lietuvoje yra pagrįstas grynosiomis įmonės pajamomis, gautomis vykdant verslo veiklą, paprastai per vienus verslo metus.
Pagrindinis pelno mokesčio tarifas yra 15 proc., nors mažoms įmonėms taikomi mažesni tarifai, o inovatyvioms ir laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms taikomos įvairios mokesčių lengvatos.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – bendras plataus vartojimo mokestis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į prekių ir paslaugų pridėtinę vertę. Jis daugiau ar mažiau taikomas visoms prekėms ir paslaugoms, kurios yra perkamos ir parduodamos naudoti ar vartoti.
Dar vienas svarbus mokestis – socialinio draudimo mokestis. Pagrindinis valstybinės socialinės apsaugos sistemos tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems, kai jie negali dirbti dėl ligos, motinystės, amžiaus, negalios ar kitų priežasčių.
Šiuos mokesčius moka tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Bendri su darbuotojo atlyginimu susiję mokesčiai sudaro apie 40 proc. darbuotojo bruto darbo užmokesčio.
Kita vertus, mokesčiai nėra pagrindinis kriterijus renkantis vietą gyventi ir dirbti. Baltarusijoje IT įmonės bei investuotojai į tokias įmones yra faktiškai atleisti nuo visų mokesčių, bet tai jų ten nesulaikys.
Kitas aspektas, į kurį reikia atkreipti dėmesį siekiant steigti verslą Lietuvoje, – tai verslo teisinės formos, nes svarbu pasirinkti tokią, kuri atitiktų būsimo verslo planus bei tikslus.
Lietuvoje galima steigti savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą. Tam nereikia įstatinio kapitalo ir gali būti samdomi darbuotojai.
Savarankiškai dirbantis asmuo nėra PVM mokėtojas, jei jo metinės pajamos neviršija 45 000 Eur.
Dar vienas būdas – individuali veikla. Ši teisinė verslo forma yra tinkamiausia mažam verslo pradininkui.
Mažiausias ir didžiausias dalyvių (savininkų) skaičius yra 1 (vienas) fizinis asmuo, kuris veikia kaip vienasmenis valdymo organas, t. y. įmonės vadovas.
Individualios įmonės savininkas turi neribotą civilinę atsakomybę, steigiant individualią įmonę nereikia įstatinio kapitalo.
Galima kurti ir uždarąją akcinę bendrovę. Tai juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo jo akcininkų turto. Privačios bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 2500 eurų.
Pagal įstatymą, minimalus dalyvių skaičius yra 1 (vienas) akcininkas – fizinis ar juridinis asmuo. Didžiausias akcininkų skaičius yra 249. Steigiant tokio tipo įmonę yra privalomas akcininkų susirinkimas, turi būti išrinktas įmonės vadovas.
Užsienio įmonės gali steigti ir filialus kai kurioms ar visoms funkcijoms atlikti, taip pat atstovybes, turinčias teisę atstovauti ir ginti bendrovės interesus, sudaryti sutartis ar atlikti kitus veiksmus jos vardu.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nei filialas, nei atstovybė neturi nepriklausomo juridinio asmens statuso. Įsteigiant įmonės filialą arba atstovybes nereikia įstatinio kapitalo, tik privaloma registruotis PVM mokėtoju, jei pajamos viršija 45 000 EUR.
– Ką rodo patirtis? Kiek trečiųjų šalių piliečiams trunka Lietuvoje atidaryti ar perkelti įmonę, kaip greitai įmanoma atsidaryti sąskaitas bankuose ar kitose finansų įstaigose?
– Ne paslaptis, kad asmenims, atvykusiems iš ne ES šalių, atsidaryti sąskaitą banke sudėtinga. Ir tai nėra dėl to, kad kokie nors teisės aktai tai tiesiogiai draustų.
Tiesiog reglamentavimas, pinigų plovimo prevencijos reikalavimai yra tokie griežti, kad bankai, norėdami užkirsti kelią bet kokiai rizikai, atsisako atidarinėti sąskaitas trečiųjų šalių piliečiams.
Tačiau ir tai nėra padėtis be išeities – turime daug praktinės patirties, susijusios su pinigų plovimo prevencija ir „pažink savo klientą“ („know your client“, KYC) reikalavimais, taigi galime padėti įveikti ir kliūtis, susijusias su banko sąskaitos atidarymu.
Teisingai paruošus dokumentus galima rezultatą pasiekti ir greičiau nei per mėnesį.
– Kokie yra įmonių steigimo paslaugas teikiančių bendrovių privalumai šiuo atveju? Kaip jos gali padėti trečiųjų šalių piliečiams imtis verslo, kokios konsultacijos teikiamos ir pan.?
– Įmonių steigimo paslaugas teikiančios bendrovės gali patarti verslo vykdymo klausimais, padėti įregistruoti verslą Lietuvoje, įsteigti efektyviai veikiančią įmonę.
Dėl verslo ir darbuotojų perkėlimo kyla daugybė klausimų, o konsultuojančių įmonių steigimo klausimais bendrovių „know-how“ padeda greičiau įsitvirtinti naujoje rinkoje.
Visų dokumentų tvarkymas, reikalingų susitikimų su valstybės institucijų atstovais organizavimas, veiklai reikalingo nekilnojamojo turto suradimas – paslaugų perkeliamam verslui paketo dalys.
Prireikia ir pagalbos surandant reikalingos kvalifikacijos darbuotojų vietos rinkoje, organizuojant mokymus.
Į Lietuvą persikeliantiems ne ES šalių piliečiams svarbi ir pagalba susiorientuojant, kokios įsidarbinimo procedūros jų laukia mūsų šalyje, į ką atsižvelgiama sprendžiant, ar asmeniui gali būti suteikiamas darbo leidimas.
Nacionalinė viza, laikinas ar nuolatinis leidimas gyventi šalyje, užsienio kalbų ir lietuvių kalbos reikalavimai – žinoma, visa tai galima rasti oficialiose migracijos duomenų bazėse, tačiau konsultuojanti bendrovė padeda operatyviai rasti konkrečiam asmeniui ar įmonei reikalingus atsakymus.
Apskritai įžengti į naują rinką, net jei prieš žengiant šį žingsnį buvo gerai atlikti namų darbai, – sudėtingas procesas.
Taigi šioje srityje konsultuojančios, reikalingas paslaugas suteikiančios bendrovės – svarbi pagalba tiek verslui, tiek asmenims, nusprendusiems persikelti į Lietuvą.
– Ką šiuo atveju įmanoma padaryti iš valstybės pusės, kad būtų pritraukta kaip įmanoma daugiau investuotojų iš Baltarusijos? Ar reikia keisti įstatymus, o gal pakanka ir mažesnę galią turinčių teisės aktų?
– Apie tai pastaruoju metu daug diskutuojama ir akivaizdu, kad valstybė turėtų aktyviau dalyvauti šiuose procesuose, gali būti naudingos ir kai kurių teisės aktų korekcijos.
Tarkime, tikrai būtų logiška leisti darbdaviui patvirtinti darbuotojo kvalifikaciją atsisakant dabar egzistuojančio penkerių metų profesinės patirties reikalavimo.
Įmonių steigimąsi Lietuvoje paskatintų ir galimybė atvykti IT specialistams, rinkodaros darbuotojams, vadybininkams, administratoriams ir kitų profesijų atstovams kartu su jų šeimos nariais.
Be to, Lietuvoje kol kas nėra galimybių perkelti visą įmonę su darbuotojais iš karto, kiekvienas darbuotojas vertinamas individualiai.
Jei šie procesai pasikeistų, tai taip pat galimai padidintų įmonių norą persikelti į Lietuvą. „Lewben“ verslo akademija: kad verslo perkėlimas į Lietuvą būtų sklandus. Pirmųjų žingsnių ABC
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Lewben“.
