Pagal trečiadienį Vyriausybėje pasiūlytą tvarką, priemonės verslui gali būti taikomos, kai ūkinės veiklos vykdytojo apyvarta sumažėjo ne mažiau nei 30 proc. ir ne mažiau nei 40 proc. ūkinės veiklos vykdytojų atitinkamame ekonominės veiklos sektoriuje taip pat patyrė apyvartos sumažėjimą.
„Tas ėjimas agreguotu sąrašu turi netaiklumą. Dėl to mūsų pasiūlymas – (...) kad automatu parengiamas sąrašas A, tačiau yra galimybė į sąrašą B patekti įmonei pateikus informaciją, kurios yra reikalaujama. Didžioji dalis įmonių, kurios pretenduotų į paramą, patektų automatu, tačiau nebūtų eliminuotos tos, kurios pagal tuos bendrus kriterijus nepatenka“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė.
„Atsimename, kad kai buvo sudarinėjami sąrašai ir įmonės nebuvo į jas įtrauktos pagal savo pagrindinės veiklos kriterijų, bet užsiiminėjo ta veikla, kuri buvo remiama“, – sakė ji.
R. Vainienė pateikė pavyzdį iš prekybos sektoriaus pirmosios bangos metu.
„Maistininkų apyvarta buvo plius minus tame pačiame lygmenyje, bet, pavyzdžiui, oro uostuose esančiose parduotuvėse apyvarta kritusi apie 60 proc.“, – sakė R. Vainienė.
Tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadomis, individualių sprendimų negali būti.
„Turi būti universalūs sprendimai, nes kitur yra grėsmė neskaidrumui, korupcijai ir kitoms blogybėms“, – sakė S. Skvernelis.
Premjerui pritarė ir ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.
„Mes gavome STT pastabas dėl schemos, ir kuo mažiau individualaus vertinimo, o kuo daugiau kriterijų, apimančių bendrąjį vertinimą, tuo procesas yra skaidresnis. Iš kitos pusės, gyvenimas pernelyg sudėtingas, kad į kiekvieno verslo interesus būtų galima individualiai atsižvelgti jau šitame teisės akte. Dar yra vietos su socialiniais partneriais padiskutuoti, bet šitie pagrindiniai kriterijai man atrodo objektyvūs“, – sakė R. Sinkevičius.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad, kai kalbama apie subsidines priemones, reikia taikyti automatizuotą procesą, kitais atvejais galimas ir individualus vertinimas.
„Kai kalbama apie subsidines priemones, reikia taikyti automatizuotą procesą, kad nekiltų nepagrįstų abejonių. Kai kalbama apie garantines priemones, ypač su įmonės rizikos prisiėmimu, įmanomas ir individualus vertinimas“, – sakė V. Šapoka.
Pirmosios bangos metu Valstybinė mokesčių inspekcija įmones į šį sąrašą įtraukdavo automatiškai.
Pramoninkai tikisi, kad šįkart pagalba verslui bus konstruojama kitaip
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) teigia, kad verslams, kurie dėl karantino patirs suvaržymus, pagalba turėtų būti konstruojama kiek kitaip nei pirmosios pandemijos bangos metu.
„LPK viliasi, kad šįkart pagalbos mechanizmas nuo pandemijos nukentėjusiam verslui bus konstruojamas kiek kitaip, bus tinkamai įsivertintos visos pirmosios bangos metu taikytos priemonės ir atsižvelgta į taisytinas vietas bei tai, ką galima padaryti efektyviau“, – teigiama pranešime.
Anot LPK, svarbu, kad galiotų pasiteisinusios priemonės – lengvatinės paskolos su 0,19 proc. palūkanomis (per pirmą bangą suteiktų paskolų grąžinimų terminai be papildomų mokesčių ir palūkanų didinimo), atidedami mokesčiai, prastovų subsidijos bei darbo užmokesčio subsidijos smarkiai nukentėjusiam verslui.
„Neturime pamiršti, kad verslas patenka į antrą bangą ir dabar išgyventi po pirmojo „nukraujavimo“ bus dar sunkiau. Turime atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad dažnu atveju verslas jau nebus pajėgus prisidėti ir prie subsidijų. Vyriausybė turi iš naujo įvertinti ne tik pagalbos verslui priemonių efektyvumą, bet ir realias galimybes jas operatyviai įgyvendinti, mažinant perteklinius reikalavimus“, – pranešime sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
LPK akcentuoja būtinybę visoms įmonėms, kurių apyvarta krito daugiau nei 30 proc., nesvarbu, ar dėl veiklos apribojimų Vyriausybės nutarimais, ar dėl to, kad įmonių veikla tapo suvaržyta dėl COVID–19 susirgimų skaičiaus, ar nutrūkus tiekimo grandinėms dėl karantino užsienyje – užtikrinti, kad, prireikus, jos gaus operatyvią ir pertekline administracine našta neapsunkintą paramą.
