Kitą savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) planuoja Vyriausybei galutiniam svarstymui pateikti siūlymus, kokio dydžio parama ir kokiam verslui galėtų būti skiriama padedant lipti iš pandemijos duobės.
Vis dėlto ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka įspėja – realiausia paramos verslui laukti kitų metų sausio antrąją savaitę.
Anot jos, kvietimus kreiptis paramos verslui galbūt būtų galima spėti išsiųsti ir šiemet, tačiau dėl finansinių metų pabaigos pinigai galėtų pasiekti verslą tik sausį. Ir tai su sąlyga, kad EIM siūlomai schemai būtų pritarta Vyriausybėje.
„Mums svarbu užtikrinti finansavimą – kadangi paramos įgyvendinimas praktiškai nusikelia į kitus metus, tai ir finansavimas turėtų būti užtikrintas kitais metais. Šiemet padarysime visus namų darbus, kad metams pasidėjus būtų galima iškart pradėti su išmokomis“, – kalbėjo viceministrė.
Tiesa, kaip aiškino J.Rojaka, kreiptis į Europos Komisiją, kuri turi notifikuoti paramą, galima jau netrukus. Tokiu atveju, jei Lietuva persigalvotų ir pakeistų paramos skyrimo schemą, korekcijas būtų galima padaryti per kelias dienas, terminus paliekant nepakeistus.
Vis dėlto Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė naujienų agentūrai BNS teigė, jog kai kurie verslai tiek laiko institucijoms nesutariant dėl paramos jos paprasčiausiai nebesulauks ir žlugs.
„Kai kalbama apie tai, kad parama gali atsirasti po mėnesio, man darosi labai liūdna, nes po mėnesio – žodis „pavėluota“ neatspindi, kaip tai yra pavėluota. Man atrodytų, kad mes valstybėje nesuvokiame, jog tai yra kiekvienos dienos klausimas“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Nori keisti kriterijus
Iki šiol buvo kalbama, jog į paramą galės pretenduoti tik tos įmonės, kurių veiklos sektoriuje 40 proc. įmonių yra patyrusios 30 proc. apyvartos smukimą.
EIM šį kriterijų nori pakeisti išbraukiant reikalavimą apie bendrą sektoriaus rodiklį. Pagal naują siūlymą į paramą galėtų pretenduoti 30 proc. apyvartos kritimą patyrusios įmonės.
„Gavus detalesnius apyvartų duomenis faktiškai matome, kad 40 proc. sektoriaus smukimo kriterijus yra nepritaikytinas. Pagal dabartinius 2020 m. duomenis apyvartą galima išskaičiuoti tik iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų, o jie sudaro tik trečdalį įmonių“, – kalbėjo viceministrė.
EIM skaičiavimu, verslui reikėtų 100-200 mln. eurų subsidijų, kurios būtų išdalintos 60-67 tūkst. įmonių. Vis dėlto galutinį sprendimą dėl paramai skiriamos sumos turi priimti Vyriausybė.
Kompensuos 75 proc.
Lapkričio viduryje Ekonomikos ir inovacijų ministerija nusprendė kompensuoti iki 75 proc. kelionių organizatorių išlaidų, kurie šias patyrė organizuodami ankstesnį turistų grąžinimą į Lietuvą COVID-19 pandemijos pradžioje pavasarį.
Nors Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė tikino šią priemonę vertinanti palankiai, ji norėtų, kad valstybės parama būtų didesnė.
„Diskusijų metu asociacija teikė siūlymą, kad visos patirtos išlaidos būtų kompensuojamos 100 proc. Pačią priemonę vertiname tikrai palankiai. Juolab kad šios priemonės laukėme labai ilgą laiką. Kadangi dabar yra ypač įtempta situacija, kai kelionių organizatoriai nevykdo veiklos, galimybė jiems susigrąžinti ir bent kiek padengti patirtus nuostolius yra ženklus postūmis siekiant užtikrinti šio verslo likvidumą“, – sakė ji.
Kaip skelbė „Elta“, turizmo verslo sektorius viliasi, jog Vyriausybė priims sprendimą teikti tiesioginę finansinę subsidiją labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems verslams.
Kasdien vis prastyn
Prieš porą dienų naujienų agentūrai „Elta“ kalbėjusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tikino, kad situacija viešbučių sektoriuje blogėja su kiekviena diena. Nepaisant to, pagalbos iš valstybės taip ir nesulaukiama – parama žadama, tačiau niekaip nesutariama, kaip ji turėtų būti išmokama.
„Verslas jau seniai siūlė, kad tai turėtų būti skaičiuojama nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio arba visų sumokėtų mokesčių“, – tąkart „Eltai“ kalbėjo E.Šiškauskienė.
Priminsime, kad nuo lapkričio 7 d. Lietuvoje įvedus visuotinį karantiną viešbučių veikla nedraudžiama, tačiau neleidžiama teikti grupinių paslaugų, privaloma dėvėti kaukes. Taip pat ribojamos maitinimo paslaugos viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui.
