Tačiau autotransporto priemonių perkelta 601 207 – 4 proc. (26 821) mažiau negu 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu.
Šio skaičiaus sumažėjimą iš esmės lėmė koronaviruso pandemija – uždaryta siena su Rusija (Karaliaučiaus sritimi) ir turistų srautų sumažėjimas dėl neatplaukusių kruizinių laivų.
Pajamos šįmet sumažėjo
Per tris šių metų ketvirčius bendrovės pajamos iš perkėlimo veiklos siekė 4,1 mln. eurų. Tai – 0,1 mln. eurų (2 proc.) mažiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.
Įmonės sąnaudos minimu laikotarpiu siekė 3,2 mln. eurų – 0,2 mln. eurų (6 proc.) mažiau nei prieš metus.
Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo lėšų, skirtų negautoms pajamoms už neatlygintiną perkėlimą kompensuoti, panaudota 1,5 mln. eurų – perkelta 242 314 transporto priemonių (2019 m. – 1,3 mln. eurų, perkelta 203 tūkst. transporto priemonių).
Iš kitos veiklos uždirbta 285 tūkst. eurų – 14 tūkst. eurų (45 proc.) daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.
2020 metų devynių mėnesių veiklos rezultatas sudarė 1,2 mln. eurų pelno, arba 50 tūkst. eurų (4 proc.) daugiau nei 2019 m. ir 0,3 mln. eurų (29 proc.) daugiau, nei planuota. Tokiam veiklos rezultatui įtakos turėjo gautos didesnės neplanuotos pajamos iš kitos veiklos.
Atjaunės laivų parkas
„Šių metų pradžia buvo sudėtinga, dėl karantino laikinai teko uždaryti Senąją perkėlą, tačiau džiugu, kad bendrovė sudėtingu pandemijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai subalansuoti pajamas bei išlaidas ir metus planuoja užbaigti viršydama planuotą pelną.
Taip pat toliau sėkmingai įgyvendinami visi investiciniai bendrovės projektai“, – džiaugėsi „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.
75 metus gyvuojančioje „Smiltynės perkėloje“ dirba apie 100 darbuotojų, bendrovė turi 5 keltus – „Kintai“, „Neringa“, „Nida“, „Žalgiris“ ir „Baltija“.
Kitąmet bendrovės laivų parką papildys naujas krovininis-keleivinis keltas, kuris šiuo metu statomas Vakarų Baltijos laivų statykloje. Kelto projektavimo darbus atliko įmonė „Western Baltic Engineering“.
Naujasis laivas, atsižvelgiant į klaipėdiečių siūlymus, pavadintas „Klaipėdos“ vardu. Jis bus 60 metrų ilgio ir 14 metrų pločio, jame tilps iki 1000 keleivių arba ne mažiau kaip 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių, arba 8 krovininiai automobiliai.
Pirmenybė – infrastruktūrai
2021 metų pradžioje prasidės Naujosios perkėlos Klaipėdos pusėje infrastruktūros sutvarkymo darbai. Bus suformuota 10 eismo juostų įvažiuoti į keltus ir 2 išvažiuoti iš keltų.
Transporto srautai bus valdomi įdiegta modernia sistema. Taip pat bus įrengta lietaus nuotekų valykla, paklotos naujos vandentiekio ir nuotekų linijos, rekonstruota elektros skirstykla, ryšių tinklai, įrengtas šiuolaikiškas apšvietimas.
Kitąmet planuojamas Senosios perkėlos Smiltynės pusės krantinių kapitalinis remontas. Jo metu bus pakeista krantinės danga, įrengtas apšvietimas.
Vietoj seno keleivių aptarnavimo ir administracinio pastato bus pastatytas naujas. Jau parengtas naujo keleivių aptarnavimo ir administracijos pastato techninis projektas ir šiuo metu laukiama, kada bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Naujame 2500 kv. m ploto pastate bus įrengta keleivių aptarnavimo zona, restoranas su konferencijų sale, bendrovės darbuotojų administracinės bei buitinės patalpos ir keltų remonto dirbtuvės.
Pastato ketvirtame aukšte įrengtoje lauko terasoje bus galima sutikti ir palydėti plaukiančius laivus.
Pietinėje teritorijos dalyje numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus į keltus ir bendrojo naudojimo erdvę prie Kuršių marių krantinės.
Šiaurinėje dalyje suprojektuotos automobilių stovėjimo aikštelės. Visa infrastruktūra bus pritaikyta negalią turintiems žmonėms.
Ateinančio laikotarpio „Smiltynės perkėlos“ investicijos, kaip numatyta plane, iki 85 proc. bus finansuojamos finansinių institucijų, 15 proc. – bendrovės lėšomis.
Numatyta, kad įmonės investicijos į ilgalaikį turtą 2021–2024 metais turėtų siekti 25 milijonus eurų.
„Smiltynės perkėlos“ artimiausioje ateityje laukia daug naujovių: ims kursuoti keltas „Klaipėda“, o senojoje prieplaukoje iškils naujas administracinis pastatas.
