Sudėtinga ir kartu paradoksali darbo rinkos padėtis. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, nedarbas šalyje lapkričio pradžioje siekė 14,9 proc. ir buvo 0,8 proc. didesnis nei prieš mėnesį. Tačiau verslas skundžiasi darbuotojų trūkumu, o labiausiai stinga vidutinės kvalifikacijos specialistų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas V.Janulevičius atkreipė dėmesį į paradoksą, kad UT užsiregistravę per 100 tūkst. bedarbių, bet yra 40 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai patvirtina ir oficialūs UT skaičiai – dabar siūloma 37,2 tūkst. darbo vietų, o tai net šiek tiek daugiau nei pernai lapkritį.
Negana to, dalis įmonių pačios ieško darbuotojų nesikreipdamos į UT.
Šitokią padėtį galima aiškinti darbo rinkos poreikių ir darbuotojų pasiūlos neatitikimu. Šiais metais 33,4 proc. darbo netekusių asmenų yra nekvalifikuoti darbininkai, o pramonininkams reikia automatizuotų linijų operatorių, statybų bendrovėms – suvirintojų, montuotojų, betonuotojų.
Statybos specialistų trūkumą esą paaštrino emigracija.
Teigiama, kad Lietuvoje dėl pandemijos statybų plėtotojams pristabdžius projektus kai kurios valstybės, pirmiausia Vokietija ir Airija, skatindamos ekonomiką, parengė nemažai naujų investicinių projektų ir ten nesunkiai įsidarbina aukštos kvalifikacijos lietuviai statybininkai.
Tuo metu dėl pandemijos negali sugrįžti anksčiau Lietuvoje statybose dirbę ukrainiečiai ir baltarusiai, o lietuviais statybininkais juos pakeisti sunkiai sekasi dėl specialistų emigracijos.
Yra ir objektyvių didėjančio struktūrinio nedarbo priežasčių. Labiausiai išaugo paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų nedarbas.
Šįmet 58,6 proc. užsiregistravusių naujų bedarbių – iš paslaugų sektoriaus, o iš pramonės – 22,3 proc., iš statybų – 12,5 proc. Ieškančių darbo statybose šiemet net kiek mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
Darbo ieško nemažai parduotuvių pardavėjų, krovikų, patalpų valytojų, viešbučių kambarinių, lengvųjų automobilių, taksi, furgonų vairuotojų, bet juos sunku įdarbinti, pavyzdžiui, automatizuotų linijų operatoriais pramonėje ar betonuotojais, apdailininkais statybose.
Geriau suderinti darbo rinkos paklausą ir pasiūlą trukdo ir regioniniai skirtumai – vienur daug bedarbių, bet nėra laisvų darbo vietų, o ten, kur jų yra, nepakanka gebančių ar norinčių jas užimti asmenų.
Didelę įtaką nedarbui daro švietimo, kvalifikacijos kėlimo ir profesinio rengimo problemos. UT skelbia, kad maždaug 37 proc. darbo ieškančių žmonių neįgiję jokio profesinio pasirengimo ir jų dalis šįmet išaugusi 3,6 proc.
Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų tarp darbo ieškančių – 13,3 proc., baigusių kolegijas – 13,9 proc. Šių kategorijų žmonių nedarbas per metus išaugo nedaug – 0,3–0,4 proc. O profesinį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis tarp bedarbių netgi sumažėjo 4,3 proc.
Neatsitiktinai verslo asociacijos, naujajai Vyriausybei pateikusios 20 siūlymų, kaip reikėtų gerinti ekonomines sąlygas ir investicinę aplinką, šalia darbo apmokestinimo mažinimo nurodo ir švietimo reformą, mokymosi visą gyvenimą ir persikvalifikavimo skatinimą.
Be kita ko, iš verslininkų girdėti nusiskundimų, kad oficialų nedarbą augina ir pasitraukiančios valdžios sprendimas mokėti išmokas darbo ieškantiems asmenims.
Užimtumo tarnyba pripažįsta, kad šios išmokos paskatino registruotis bedarbiais anksčiau aktyviai nemėginusius įsidarbinti žmones. Be to, ir dalis savarankiška veikla iki pirmojo karantino užsiėmusių žmonių jos neatnaujino ir gauna išmokas iš UT.
Vis dėlto ekonomikos ekspertai nelaiko darbo paieškos išmokų itin svarbia augančio oficialaus nedarbo priežastimi. LPK prezidento V.Janulevičiaus nuomone, nors šia išmoka kai kas pasinaudoja ir nepagrįstai, jos atsisakyti gali būti pavojinga, nes yra daug socialiai pažeistų žmonių, o jiems būtina valstybės pagalba ieškant darbo.
Kita vertus, be oficialaus nedarbo, yra ir pridengtų jo atmainų. Dalis įmonių mažina darbo trukmę ir atlyginimus, išleidžia darbuotojus į prastovas, dar daugiau atsisakančių plėtros planų.
Bet, nepaisant prastėjančios darbo rinkos padėties, atlyginimai Lietuvoje šįmet ne tik nemažėjo, bet ir išaugo ne ką mažiau nei pernai. Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinės darbo pajamos, atskaičius mokesčius, siekė apie 900 eurų, o tai 11 proc. daugiau nei prieš metus. Augo ir įmonių pelnas, nors kelis kartus kukliau nei 2019 m.
Žinoma, tęsiantis pandemijai ir ypač jei tektų stabdyti įmones, artimiausiu metu atlyginimai gali ne tik nedidėti, bet ir gerokai smukti. Kad taip neįvyktų, verslui prireiks valstybės pagalbos.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai atliko narių apklausą, kuri rodo, kad tinkamiausia paramos priemone laikomos subsidijos verslui. Tačiau esą netikslinga remti įmones, kurios daug metų dirbo nepelningai arba slėpė pelną ir nemokėjo pelno mokesčio.
Tai signalas, kad pandemija, ko gero, stiprina verslo bendruomenės socialinę atsakomybę. Tokios verslininkų nuostatos mažintų šešėlį, kurtų lygias konkurencines sąlygas, patrauklią investicinę aplinką ir padėtų spręsti daugelį socialinių problemų.
