– Pandemijos rodikliai pamažėjo, stabilizuojasi, galbūt pikas jau už nugaros, kaip sakė prezidento vyr. patarėjas Simonas Krėpšta. Tačiau rodikliai vis tiek gana aukšti. Vieni baksnoja į prekybos tinklus, kiti – į atsipūtusius piliečius, nepaisančius karantino drausmės, treti – į darbdavius ir darbo kolektyvus, kur susitinka dirbantys ir, turbūt, sunku išlaikyti pandeminę drausmę. Kur jūs ieškotumėte problemų priežasties?
– Vieno kalto nėra. Visa eilė veiksmų ir individų turėtų šiek tiek prisiimti kaltės. Žinoma, demokratijos buvimas skatina jaustis laisvais ir tai tikrai puiku. Bet, mano manymu, tol, kol nebus 5 užsikrėtusių žmonių per parą, jokiu būdu negalime nusiraminti.
Todėl laukiama visų reikalingų medicininių priemonių: ir testavimų, ir, kiek įmanoma, spartesnio vakcinavimo. To laukia ne tik verslas, to laukia ir kiekvienas Lietuvos pilietis.
– Ekonomikos ir inovacijų ministrė praėjusią savaitę sakė, kad galbūt vasario viduryje turėtų būti daug agresyvesnis testavimas ir, pagaliau, ateiti pigūs greitieji testai. Kaip to laukia įmonės, ar jos norės masiškai testuoti dirbančiuosius, žinant, kad kuo daugiau sergančių, tuo didesnis peilis gamybai?
– Tai yra labai svarbu. Pirma – testavimas, o be vakcinavimo girdime, kad negalėsime keliauti, būti su kažkuo, vykdyti funkcijų. Tad vakcinavimas turi įvykti kaip galima greičiau. Manau, įmonės prie to prisidės ne tik organizaciniu būdu. Kyla įvairių minčių apie vakcinos liberalizavimą. Kai kurios valstybės įsigyja vakcinos papildomai.
Lietuva patenka į dešimtuką pagal vakcinuotų žmonių kiekį. Tačiau tai yra 20 tūks. per savaitę, o per metus yra 50 savaičių. Milijonas vakcinuotų žmonių per metus nėra tas skaičius, kuris tenkintų verslą. Verslą tenkina visi vakcinuoti. Vieni gamina, teikia paslaugas, kiti turi jas įsigyti, nuvažiuoti iki parduotuvių, dalyvauti visame ekonominiame cikle. Todėl tai nepaprastai svarbu ir verslas pasisako už kuo greitesnį visų užkardų taikymą.
– Prognozuojamas 2–4 proc. bendro vidaus produkto (BVP) augimas šiems metams. Jūs taip pat optimistiškai manote, kad mums pavyks išlipti sausiems iš šitos pandemijos balos?
– Mūsų ūkio struktūra labai dėkinga. Pasižiūrėjus į 11 mėn. statistikos rezultatus, matome, kad kai kurios šakos – gamyba, paslaugos, transportas, telekomunikacijos, bankininkystė – nebuvo tiesiogiai paveiktos. Aišku, kai kur tiekimo grandinės yra užstrigusios dėl pandeminių, globalesnių priemonių.
Čia turbūt, kaip ir ligoninėje, negalima matuoti bendros temperatūros. Viename aukšte ligonių palatose yra viena temperatūra, pas kitus – kita. Valstybė teisingai padarė: sudarė sąrašą labiausiai nukentėjusių įmonių, kurioms buvo taikomos priemonės tiek išsaugoti socialines darbo vietas, tiek mokestines, o tai leido šiek tiek išlaikyti stabilumą.
Po visų krizių, po pandemijos vartojimas padidėja, bet liūdniausia, kad padidėja ir žmonių judėjimas. Ateinančiu trumpuoju periodu turime labai apsaugoti savo darbo jėgą, ypač kuri kvalifikuota, nes jos reikės ir užsienio, ir kaimyninėms valstybėms. Šiemet turime daryti viską, kad išlaikytume tuos žmones, suteiktume jiems pasitikėjimą.
– Ar teisingai supratau: šiek tiek kelia nerimą tai, kad nebūtų tokio emigracijos bumo, koks buvo 2009–2010 m.?
– Taip, tai labai svarbu. Jeigu kalbame apie visas ekonominio gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones, ten numatyti pinigai. Pirmiausia eina pinigai, paskui žmonės, jų kvalifikacija, tada – technologijos.
Technologijų be žmonių nebūna. Kartais be pinigų būna technologijos, galima skolintis, veikti būsimo pelno sąskaita. Žmonės čia yra svarbiausi, o kvalifikuotų žmonių Lietuva per trisdešimtmetį sukaupė nemažai. Dėl to pas mus ir užsienio investicijų apimtys auga, dėl to ir naujos gamybos plečiasi, dėl to valstybė puikiai skaitmenizuojasi, tiesa, ne visose srityse. Bet visa tai vyksta ir žmones reikėtų saugoti labiausiai. Tačiau reikia dar didesnio dėmesio iš valstybės vadovo.
– Valdžia prieš ateidama žadėjo, kad tiems, kam sunku, paramos bus daugiau, kam lengviau – kitokie procentai. Ar ta parama jau pasiekė verslą?
– Būtų galima skirsti du periodus. Periodas iki Naujų metų, kur buvo vykdomos įvairios paramos priemonės, ne visos buvo įgyvendintos. Žadėta, kad bus įvairios kompensacijos, bet jų, matyt, nebuvo spėta įvesti, nebuvo suderinta tvarka su Europos Sąjunga.
Turėjome Ekonomikos ministerijoje darbo grupės posėdį, kur pritraukti ir verslo organizacijos atstovai. Buvo paaiškinta, kad apie 30 mln. bus skirti turizmo sektoriui paskolos ir paramos formomis. Dar papildomai bus 150 mln. paskoloms, kaip parama, priklausomai nuo gyventojų pajamų mokesčio, toms įmonėms, kurių apyvarta sumažėjo 30 proc. ir daugiau.
Tai bus savotiška parama, žinoma, ji nepakankama. Už komunalines paslaugas reikia mokėti, o, pavyzdžiui, viešbučių langai tamsūs ir gyventojų, svečių nėra, į valstybę niekas neatvyksta, tai sektorius labai sudėtingoje situacijoje. Taip pat ir turizmas. Buvo Palangos, Birštono ir Druskininkų blykstelėjimas, bet po to prasidėjo šaltas periodas.
Labai svarbu paminėti finansų valdymą. Turėjome susitikimą su ankstesniu Ekonomikos ir inovacijų ministru, su banko atstovais. Bankai pažadėjo, kad jie moratoriumo neskelbs, bet atsakingai žvelgs į kiekvieną ūkio subjektą, kuris turi paskolas, ir jam taikys lengvesnes priemones. Šita priemonė labai svarbi, bet kol kas nenumatyta.
Kita priemonė – nuomos mokesčio dalinis kompensavimas. Daugeliui įmonių, ypač smulkaus verslo ir mikroįmonių, neleidžiama veikti. Kreipėmės dėl tokios diskriminacinacijos. Tikėtina, kad šiek tiek bus atlaisvinama ir kad smulkesni verslai galėtų teikti paslaugas, vykdyti prekybą, kaip ir didieji prekybos centrai, taikant specialias priemones, apribojimus.
– Tikitės, kad atsilaisvins bent dalis pramoninės prekybos?
– Taip, tikiuosi, kadangi susirgimų, užsikrėtimų skaičius yra mažesnis. Jeigu skaičius krinta, nieko nereikia laukti, labai operatyviai imtis atlaisvinimo priemonių, kad įmonės galėtų nors šiek tiek vykdyti veiklą.
Visi važiuojame gatvėmis, matome, koks automobilių kiekis prie prekybos centrų. Jie gi ten atvažiuoja ne filmų žiūrėti ant sienų. Leidžiant smulkesnėms įmonėms veikti, tikrai nebus įleidžiama į vidų tiek žmonių, kiek norima, bus dezinfekcija. Galima kalbėti ir apie paslaugas, SPA paslaugas, kuriomis žmonės pavasarį gali naudotis.
– Kai kalbėjau su premjere Ingrida Šimonyte, supratau, kad užkardas po truputėlį kelsis ir vis daugiau gyvybės rasis rinkoje, bet atsidarymas bus ilgas ir lėtas. Kaip jūs tai vertinate?
– Premjerė kalba teisingai, tačiau ekonomika neturi stovėti vietoje, valstybė turi susirinkti pinigus, mes norime tų 2 proc. augimo.
– Kaip jums nuotolinis darbas, žiūrėjimas į kompiuterį visą dieną?
– Žmogus yra sukurtas, kad judėtų ir bendrautų. Su tuo susietas ir vartojimas. Užsidarant namuose matome, kaip šeimos biudžetas tampa mažiau išlaidus. Pripranti nevažiuoti ir nevažiuoji. Tai labai blogai ekonomikai, girdėjau ir iš stambesnių autoservisų, kad mažiau aptarnaujami automobiliai, vadinasi, automobiliai stovi, degalų nėra, akcizas ir PVM nesurenkamas.
