Taip pat problemų atsirado ir su Rusijos rinka – dar nesutvarkyti tarpvalstybiniai judėjimo leidimai.
– Prieš savaitę teko skaityti įdomią naujieną: kertant D.Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) sieną, kartais iš vilkikų vairuotojų atima net sumuštinius dėl to, kad po „Brexit“ negalima vežti mėsos, pieno, daržovių ir kitų dalykų. Girdėjote tokias istorijas?
– Iš mūsų vežėjų tokių istorijų negirdėjau, bet girdėjau laidoje, kad taip daroma Olandijoje.
– Kaip vertinate tokią tvarką? Viena vertus, tvarka yra tvarka, tačiau kartais iki absurdo nueiname, kai paprašome parodyti sumuštinį...
– Vairuotojas įsidėjo maisto į kelionę, kad turėtų, ką valgyti. Jis atvažiuoja ir iš jo tai atimama. Vadinasi, vairuotojas turės stoti aikštelėje, eiti ir ieškoti, kur nusipirkti maisto. Skatinti papildomą judėjimą, turint omenyje tamsų kovidą, nėra gerai.
– JK ir Prancūzijos pasienyje buvo testuojami vilkikų vairuotojai. Padaryti 37 tūkst. kovido testų ir nustatyta maždaug 100 susirgimo atvejų. Ar galime bent abstrakčiai žinoti ir pasakyti, kiek mūsų vilkikų šiuo metu serga?
– Kiek man teko kalbėti su didžiaisiais vežėjais, kurie turi labai didelį vairuotojų skaičių ir yra iš trečiųjų šalių, susirgimų nėra. Įmonės, turinčios didelius vairuotojų srautus, visiškai juos izoliavo: kada jie atvažiuoja keistis, dokumentus atiduoti, kontakto palikta minimaliai.
Vairuotojai dar turi kontaktą, kai yra vežami mikroautobusais iš Lietuvos į Vokietiją, ta kelionė užtrunka 12–15 valandų. Lenkai praleidžia tik 50 proc. užimtų autobuso vietų. Jeigu autobusas yra 9 vietų, vadinasi, gali važiuoti tik 5 žmonės, įskaitant vairuotoją.
– Lietuvos Vyriausybė laikosi nuomonės, kad dėl britiškos atmainos mums reikėtų labiau kontroliuoti vežėjus juos testuojant, galbūt kalbame apie privalomą izoliaciją. Kokia jūsų pozicija?
– Jau pakankamai daug kontroliuojame, tikriname ir saugomės. Bet galvojame pabandyti iš Europos grįžusį vairuotoją izoliuoti parai, kad pasidarytų testą ir tik tada pasiektų namus, nes antroji atmaina labai greitai plinta. Ir jeigu susirgimai labai didės, skiepų, kurie žadami vasaros antroje pusėje, sulaukti bus labai sunku.
– Manote, kad iki jūsų bendruomenės skiepai ateis tik vasaros antroje pusėje?
– Sausis jau baigėsi – dabar kalbame tik apie medikus. Toliau eilėje laukia maisto aptarnavimo sistema, dirbanti su maistu ir žmonėmis. Po to – rizikos, amžiaus grupės. Tai laikas vežėjams atsiras negreitai.
Šiuo metu reikia maksimaliai išnaudoti prevenciją, kuri nekainuoja daug pinigų. Prevencija – tai pasitikrinti grįžus ir greitai, pigiai gauti atsakymą, ar tu pavojingas, ar esi užkrato nešiotojas, ar ne.
– Dabar vežėjams rekomenduojama grįžus iš reiso atlikti testą. Ar, kad gautų testą, turi skambinti šeimos gydytojui? Ar už tai turi mokėti, ar neturi?
– Darbdavys turėtų surasti viešbutį parai, kur žmogus izoliuotųsi, nes ne visi turi atskirus butus užmiestyje, tai lieka tik viešbučiai. Tai yra darbdavių brandus ir atsakingas požiūris į situaciją.
– Tiesiog pats darbdavys turėtų tai užtikrinti?
– Aš manau, kad tik taip. O kaip kitaip?
– O jeigu darbdavys į tai žiūri pro pirštus, kas tada?
– Tada sistema neveikia. Kiek žinau, nuo šios savaitės gali būti, kad vairuotojai, įvažiuojantys į ES, turės turėti du neigiamus kovido testo atsakymus per 72 val. Tokią informaciją praeitą savaitę gavome iš Lietuvos ambasados darbuotojo Olandijoje.
– Kokia dabar situacija su eilėmis prie JK sienos?
– Eilės dabar sumažėjusios, bet visa muitinės sistema JK dar neišdirbta. Kalbėjausi su vežėjais, kurie daug metų važinėja į JK ir į Lietuvą veža krovinius. Tai anksčiau: atvažiavo, pasikrovė, išvažiavo kaip per Šengeno valstybę. Dabar sugaišta dvi tris paras, kol suveda dokumentus į sistemą, sistema dar turi suveikti. Kovido aplinkoje turbūt nėra ypač greito darbo, matyt, nėra bendro susikalbėjimo iki galo.
Dar nėra aišku, su kokiomis garantijomis važiuoti per ES, kadangi JK – dabar trečioji valstybė. „Linava“ turi vieną įrankį, kuriuo vežėjai naudojasi, tai Tir Camet knygelė. Bet ne visi vežėjai tuos dalykus turi ir Tir Camet'o atidarymas, muitinės formalumų suforminimas yra labai reglamentuotas. Šiandien jo elektroninės sistemos nėra tarp JK ir ES valstybių.
– Beje, šiandien apie 12 proc. BVP sukuriama pervežimų srityje, ar aš klystu?
– Buvo tie geri laikai – 12 proc. Jei dabar kalbėtume atskirai, kelių transportas apie 7–8 proc., bet ir tai yra 3 kartus daugiau nei ES vidurkis.
Bet turime ir kitų problemų. Turime mažiausią prieinamumą prie finansinių išteklių, finansinių rinkų, nes kreditavimas Lietuvoje labai blogas. Praeitais metais Lietuvoje nebuvo registruota bent 4 tūkst. naujų vilkikų.
– O kodėl tokios problemos su kredito prieinamumu?
– Atsiradus mobilumo paketui konkurencinė aplinka tapo sudėtinga, reikia laikytis nuostatų. Šiandien mes per keturias savaites turime sugrąžinti vairuotojus į įmonės registracijos vietą arba gyvenamą vietą. Sunku iš Vokietijos grąžinti vairuotoją į Ukrainą, tai jie grąžinami į Lietuvą. Tai trunka apie 50 val., o paskui dar reikia bent 45 val. poilsio.
– Tai pagrindinė problema, kuri atsirado po mobilumo paketo?
– Šiuo metu, taip. Dar kassavaitinis poilsis privalomas viešbutyje, ne vilkiko kabinoje. Daug viešbučių Europoje šiuo metu nepriima vežėjų į viešbučius, nes yra kovidas. Tai verčiamės, kaip galime.
– O ką tada darote, jei viešbučiai uždaryti ir nepriima?
– Jei viešbutis nepriima, žmogus miega automobilyje. Atvykus kontrolei, papuoli ir moki baudas. Baudos įvairios – nuo 700 iki 1500 eurų.
– Žinau, kad yra ieškinys Europos teismui. Kokia čia situacija?
– Buvo atliktas tyrimas, ar yra pažeidžiama ES laisvo prekių ir darbo jėgos judėjimo sutartis. Atsakymas – yra pažeista.
Jei šie dalykai bus tinkamai įvertinti – ne politiškai, o taip, kaip yra, – gal mūsų sąlygos šiek tiek pagerės ir konkurencija ES toliau vyks. Šiuo metu, atsiradus mobilumo paketui, sąlygos pakankamai sudėtingos, nes toli gyvename nuo ES centro.
– Vakariečių pagrindinis argumentas, kad mūsų verslas remiasi tokiomis schemomis, kaip dienpinigiai, kurie išmuša iš konkurencijos jų įmones, sudarydamos nevienodas sąlygas konkurencijai. Ką jūs į tai?
– Tie patys vakariečiai užsakovai nemoka mums tiek, kiek moka savo įmonių vežėjams. Ne tik lietuviams, bet ir rumunams, bulgarams, lenkams.
– Tikitės, kad Europos teismas, tai įvertinęs, bus jums palankus?
– Tikimės, kad ES teisingumo teismas nėra politinis teismas, o yra teismas, vadovaujantis įstatymais ir logika. Tikimės, kad teisingas sprendimas bus. Tik dar gali užtrunkti mažiausiai metus ar pusantrų.
– Dar viena tendencija, kurią galėjo paskatinti ir mobilumo paketas, tai įmonių persikėlimas į kitas šalis, ypač į Lenkiją. Kokios čia tendencijos ir kaip persiskirsto rinka?
– Turbūt visos įmonės turi antrines įmones Lenkijoje. Jos daromos dėl dviejų paprastų dalykų. Pirmas dalykas – tai geografiškai arčiau ES centro, Vokietijos. Kitas dalykas – šiandien krovinių kiekis į Lenkiją dar yra didesnis nei į Lietuvą ar iš Lietuvos.
Trečias dalykas – mes, pagal 1,65 koficientą, tampame nekonkurencingi kainomis, atlygiais su postsovietinėmis, naujosios ES valstybėmis, kaip Lenkija, Rumunija, Bulgarija. Jos, iš tiesų, turi labai didelį kiekį vežėjų ir vyrauja Europos rinkoje.
– Kokia situacija su Baltarusija? Vis girdėti politiniai pareiškimai iš vienos ir kitos pusės. Ar vežėjams situacija kaip nors pasikeitė? Prekės į Baltarusijos pusę juda?
– Juda. Iš tiesų, ten turbūt pervežimais vyrauja baltarusiai. Bet mums didesnė problema yra su Rusija. Šiandien dar neturime pasikeitę tarvalstybinių leidimų 2021-iems metams.
– Ką šis leidimas reiškia?
– Tai yra tarpvalstybinis krovinių transporto judėjimo leidimas, kuriuo nustatoma, kiek ir su kokiais kroviniais gali važiuoti lietuviai į Rusiją, ir kiek rusai gali važiuoti į Lietuvą ar per Lietuvą su turimais leidimais.
– Kas nuo to blogo vežėjams?
– Susitarimas yra nuo 1993 m. Bet, jei paimtume 15 metų atgal – iki ES, Lietuvos vežėjai vyravo Rusijos rinkoje. Dabar, paskutinius 10 metų, mūsų rinkoje vyrauja rusai. Mes, Lietuvos vežėjai, ten nedominuojame. Šiandien balanso pariteto leidimų pasikeitime nėra.
Mus ES mobilumo paketas spaudžia, ten rinka užsidaro. Rusijos rinka uždaryta per kvotų, leidimų kiekį. Jų turime beveik tris kartus mažiau negu rusai. Rusijos vežėjas yra pigesnis negu Lietuvos vežėjas ir kroviniai iš terminalų išvežami ne Lietuvos vežėjų. O dalis Lietuvos vežėjų, nedidelės įmonės, tikrai nevažiuoja į Vakarus, jos dirba Rytų kryptimi. Jos turi pakankamai didelį įdirbį, žino specifiką, bet problema atsirado pervežimo kainoje.
– Problemų – kalnas. Rytuose pozicijos silpnėja, Vakaruose dėl mobilumo paketų – gali silpnėti. Kokios vežėjų perspektyvos šiems metams?
– Gyvename optimistinėmis perspektyvomis. Turėjome du susitikimus su Susisiekimo ministerija, ministru, viceministrais, tai suteikia daug optimizmo ir tikėjimo. Manau, išspręsime klausimus.
Tikrai jie nebus lengvai sprendžiami su Rusija. Iš viešos erdvės žinome: ir Navalnas pasirodė, ir pareiškimai Lietuvos ir ES padaryti. O rytiniame pasaulyje, ypač Baltarusijoje ir Rusijoje, politika ir verslas yra sumaišomi, kas neturėtų būti daroma, bet taip yra.
