Tiesa, tai padaryti pavyko ne visiems norintiems, nes vakcinų atsargos gydymo įstaigose tirpo valandomis. Kai kurios įmonės dar iki gripo sezono pasirūpino galimybe darbuotojams nuo šios ligos pasiskiepyti darbe. Viena jų – „Norfos“ įmonių grupė.
Skiepytis siūlo jau du dešimtmečius
„Norfos“ parduotuvių tinklą valdančios įmonės vadovas ir pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis pasakojo, kad jau dvidešimt metų darbuotojams įmonė siūlo kasmet nemokamai skiepytis nuo gripo.
Kalbėdamas apie tai, kaip kilo mintis tai daryti kasmet, jis užsiminė, kad toks sprendimas priimtas po to, kai pats įsitikino skiepų nuo sezoninio gripo nauda: „Beveik kasmet šaltuoju metų laiku persirgdavau gripu, o kai pradėjau skiepytis, sirgti gripu nustojau iš viso, tad logika paprasta: skiepai padėjo man, tad įmonė juos pasiūlė ir darbuotojams.“
Pasak D.Dundulio, nors kasmet besiskiepijančių nuo gripo darbuotojų skaičius būdavo panašus, šiemet buvo matomas jo augimas: „Šiemet norą skiepytis nuo gripo pareiškė bent 10 procentų daugiau darbuotojų nei ankstesniais metais“, – sakė jis ir pridūrė, kad iš 900 „Rivonos“ darbuotojų nuo sezoninio gripo darbe skiepijosi apie 180, o iš maždaug 3 tūkst. „Norfos“ darbuotojų tai padarė 766.
„Teko bendrauti su vieno gamybos padalinio, kuriame užfiksuota nemažai COVID-19 atvejų, vadovais ir jie papasakojo apie labai įdomią situaciją – koronavirusu susirgo tie darbuotojai, kurie nesiskiepijo nuo sezoninio gripo. Žinoma, iš tokio sutapimo mokslinių išvadų daryti negalime, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) turėtų būti įdomu, kiek apskritai iš susirgusiųjų koronavirusu šiemet buvo pasiskiepiję nuo gripo“, – mintimis dalijosi D.Dundulis.
Jis pasakojo, jog šiemet paskiepyti darbuotojus nuo sezoninio gripo norėjo dar rugpjūčio mėnesį, bet specialistai jį atkalbėjo sakydami, kad tai per daug ankstyvas laikas ir skiepai nebus veiksmingi tada, kai jų suteikiamos apsaugos reikės labiausiai. Vakcinų užsisakyta rugpjūtį, o skiepytis darbuotojams pasiūlyta rugsėjį.
Vykdo nuolatinį testavimą
Daug dėmesio ir išteklių „Norfos“ įmonių grupė skiria ir koronaviruso krizei valdyti – ji viena iš nedaugelio Lietuvos įmonių vykdo nuolatinį darbuotojų testavimą.
D.Dundulis pasakojo, kad toks sprendimas priimtas įvertinus viruso keliamą grėsmę, o ir tokia kovos su klastingu užkratu priemonė iš tiesų pasiteisino.
„Šiuo metu turimi duomenys rodo, kad gamybiniuose padaliniuose iš 676 darbuotojų, sirgusių besimptome forma ir virusu su jaučiamais simptomais, – apie 30 procentų.
Tiesa, susirgimų skaičius pačiose „Norfos“ tinklo parduotuvėse sudaro tik apie 0,5 proc. Vertinant tokią statistiką reikia nepamiršti, kad skirtinguose įmonės padaliniuose darbuotojai dirba skirtingą darbą, skirtingos ir jų kontaktų galimybės, tad gamybos padaliniuose fiksuojama vienokia susirgimo tendencija, o dirbančių biuruose darbuotojų užsikrėtimo statistika bus visai kitokia.
Atidžiai situaciją įmonėje stebintis ir tendencijas analizuojantis D.Dundulis teigė, kad vertinant sergamumą aštuoniuose skirtinguose gamybos padaliniuose matyti, kad sergančiųjų skaičius gali svyruoti nuo 14 proc. iki 53 proc.
Įmonių grupės vadovui daug nerimo kelia tai, kad testuojant aptinkama daug besimptomių atvejų: „Iš 202 gamybos sektoriuje nustatytų koronaviruso atvejų pati darbovietė testuodama nu-statė 133, o iš jų net 91 atvejis buvo visai besimptomis.
Akivaizdu ir tai, kad didžiausias sergamumas fiksuojamas tuose padaliniuose, kuriuose testavimą pradėjome vykdyti vėliausiai. Tuose padaliniuose, kuriuose testavimą pradėjome anksčiausiai, šiandien situacija nepalyginamai geresnė“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, konditerijos ir kulinarijos gaminių cechuose darbuotojai testuoti jau devynis kartus, kai kurie skerdimo cechuose dirbantys darbuotojai testuoti aštuonis kartus, o pats mažiausias testavimo skaičius viename padalinyje yra du kartai.
Skiepytų ir nuo COVID-19
Nors oficialios prognozės skelbia, jog iki 2022 metų pabaigos nuo koronaviruso galės pasiskiepyti bet kuris to norintis, D.Dundulis mano, kad taip ilgai laukti nereikės: „Nenorėčiau tikėti, kad vakcinos rudenį dar nebus galima laisviau įsigyti. Juk atsiranda daugiau gamintojų, kurių vakcinos taip pat patvirtinamos, tad reikia tik palaukti.“
Žinia, kad Lietuva paskelbė atsisakanti pirkti daugiau vakcinų iš farmacijos kompanijos „Moderna“, nes ji pakėlė kainą, „Norfos“ įmonių grupės vadovui buvo netikėta.
„Suprantu, kad valstybė gali atsisakyti įsigyti vakcinos dėl kainos ar kitų praktinių sumetimų, bet negaliu suprasti, kodėl jos negalima įsigyti kitiems platintojams? Jei vakcina patvirtinta kaip tinkama, reikėtų leisti privačioms įmonėms jos atsivežti ir skiepyti savo darbuotojus. Juk tokia verslininkų iniciatyva sumažintų valstybei tenkantį vakcinavimo krūvį“, – sakė jis.
D.Dundulis priminė, kad itin neigiamos patirties jau būta su koronaviruso testais, kurių įsigijimas buvo monopolizuotas: „Vakcinos klausimu labai siūlyčiau nedaryti monopolijos ir leisti vaistinėms ar farmacijos įmonių tinklams jos atvežti ir sudaryti sąlygas skiepytis.“
Pasak D.Dundulio, ne viena sudėtinga situacija parodė, kad konkurencija sudėlioja viską į savo vietas, ir kai tik rinkoje bus galima įsigyti bet kurio gamintojo patvirtintos vakcinos, verslas nedels: „Lietuviai yra gabūs derybininkai ir atsiradus galimybei greitai tiesiogiai susitartų su vakcinų gamintojais. Kai verslui vakcinos taps prieinamos, o tai galėtų būti jau šių metų antroje pusėje, situacija pasikeis“, – įsitikinęs „Norfos“ įmonių grupės vadovas.
Jis pridūrė, kad kai sulauks savo eilės, būtinai pasiskiepys nuo koronaviruso: „Juk nuo mano pasirinkimo skiepytis priklausys ne tik mano, bet galimai ir aplinkinių sveikata ar net gyvybė.“
Darbuotojus skiepijančių įmonių daugėja
„Norfos“ ir „Rivonos“ darbuotojus skiepijusios „Antėjos“ laboratorijos atstovė Eglė Beleckienė teigė, kad vis daugiau įmonių rūpinasi savo darbuotojų sveikata ir jos profilaktika: „Norinčiųjų paskiepyti darbuotojus ne tik nuo gripo, bet ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų skaičius kasmet tik auga. Ypač pastaruosius dvejus metus pastebimas ryškus tiek didžiųjų, tiek ir mažesnių įmonių susidomėjimas pasirūpinti savo darbuotojais, kol jie nespėjo susirgti. Toks susidomėjimas labiausiai išauga rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai darbuotojai daugiausia serga peršalimo ligomis, taip pat ir gripu.“
Anot E.Beleckienės, prognozuojama, jog ateityje norinčiųjų pasiskiepyti skaičius tik dar labiau augs, nes vis daugiau žmonių supranta, kad liga ne tik alina organizmą, bet sirgti ir labai brangu – kainuoja gydymas, medikamentai, o ir būdami nedarbingi asmenys negauna tų pajamų, kurias uždirbtų būdami sveiki.
„Dėl šios priežasties tikėtina, kad ateityje taip pat dar labiau augs ir organizacijų, besirūpinančių savo darbuotojų imunoprofilaktika, skaičius. Įmonės, skirdamos dėmesį ir biudžetą darbuotojų vakcinacijai, taip pat gauna naudos. Joms aktualu, kad pa- skiepyti darbuotojai ilgainiui sutaupo įmonės lėšų, nes serga daug rečiau. Jei ir suserga, tuomet tikėtina, kad sirgs daug lengvesne forma ir greičiau sugrįš į savo darbo vietą“, – sakė ji.
