Kol kas Statistikos departamentas dar nėra paskelbęs 2020 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) skaičių, bet remdamiesi jau žinomais ketvirčių rodikliais ekonomistai prognozuoja, kad ūkis galėjo smukti 1,3–2 proc., o tai būtų vienas geriausių rezultatų ES.
Ypač neblogai karantino smūgius atlaikė apdirbamoji pramonė, jos gruodžio mėnesio produkcijos vertė, palyginti su ankstesniais metais, netgi išaugo 5,9 procento. Tai lėmė neslopęs eksportas ir vidaus vartojimas, kurį skatino ir naujų būstų statyba bei įsigijimas.
Didesnio nuosmukio Lietuvai išvengti padėjo ir jos ūkio struktūra, mažesnė turizmo sukuriama BVP dalis nei Latvijoje ir Estijoje.
Ekonomistai prognozuoja, kad Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių ir viena pirmųjų ES šįmet sugrįš į iki pandemijos buvusį ekonomikos lygį, – jau šių metų trečiąjį ketvirtį.
Bet pandeminių 2020-ųjų optimistinius rodiklius niaukia visų bankų ekonomistų mažinamos šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozės. Antai SEB, pernai lapkritį spėjęs, kad ūkis augs 3 proc., nuleido kartelę iki 2 proc., o „Swedbank“ – nuo 4 proc. iki 2,7 proc.
Skaičiai skiriasi, pesimistiškiausiu vertinimu, BVP augs 1,8 proc., optimistiškiausiu – 3 proc., bet visi ekonomistai sutaria, kad praėjusių metų pabaigoje įvestas griežtas karantinas pristabdys ekonomikos atsigavimą labiau, nei buvo tikimasi rudenį.
Todėl spėjama, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos rodikliai jau bus ne geriausi Baltijos regione, o prastesni nei latvių ir estų. Tik antrąjį ketvirtį, kaip tikimasi, atleidus karantino gniaužtus, šalies ūkis atsigaus, o dėl geresnių pernykščių rodiklių trečiąjį ketvirtį pirmas regione sugrįš į ikipandeminį lygį.
Vis dėlto ir kiek sumažintos augimo prognozės žada Lietuvos ūkiui neblogus metus. Svarbiausios Lietuvai rinkos, ypač Vokietijos – ES tenka maždaug du trečdaliai eksporto – turėtų taip pat atsigauti, o vidaus vartotojai, pernai sukaupę bankuose rekordinius indėlius, pasirengę plačiau atverti pinigines.
Tačiau nevienodai sėkmingai regionai bris iš nuosmukio, labai skiriasi pandemijos poveikis įvairiems socialiniams sluoksniams. Baiminamasi, kad dalis smulkiųjų verslininkų neįstengs atsigauti ir po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, o valstybės parama sumažės.
Gali pasipilti bankrotų lavina. Jau girdėti aimanų, kad ir nuo šių metų padidinta minimalioji mėnesio alga kai kuriems regionų verslininkams bus nepakeliama našta.
Perspėjimo signalų, kad artimiausi mėnesiai šaliai gali būti įtempti, siunčia ir Užimtumo tarnyba. Nedarbas 2020-ųjų pabaigoje jau išaugo iki 16 proc., o piko laukiama vasarį. Tiesa, pernai gruodį mažėjo darbo ieškančių žmonių registracija, bet ir darbo pasiūla smuko.
Šie duomenys atspindi senas Lietuvos darbo rinkos problemas. Daugiau nei trečdaliui įmonių, pirmiausia didesnėms pramonės ir statybų, trūko darbuotojų, bet didėjanti bedarbių armija šio stygiaus neužkamšė, nes netenkino nei jų kvalifikacija, nei motyvacija, kitaip sakant, ir noro dirbti nebuvo.
Lietuvos verslui trūksta vairuotojų, mechanikų, statybininkų, suvirintojų, vandentiekio ir vamzdynų montuotojų, virėjų, pardavėjų, reklamos ir rinkodaros specialistų. Transporto ir statybos įmonės nori, kad joms būtų leista įdarbinti daugiau užsieniečių, palengvintos jų atvykimo sąlygos, supaprastintos procedūros.
Kuris laikas stebimo užsieniečių srauto į Lietuvą karantinas nepristabdė. Tai ir lėmė, kad pernai pirmą kartą nuo 1992 metų šalies gyventojų ne sumažėjo, o padaugėjo, nors ir labai menkai – tik 1,1 tūkst.
Net šis kuklus augimas sukėlė politikų džiaugsmo bangą, kad pagaliau Lietuva nustojo nykti, bet demografijos ekspertai perspėja, jog toks optimizmas – per ankstyvas.
Iš tiesų praėjusiais metais į Lietuvą atvyko maždaug 20 tūkst. daugiau žmonių nei išvyko, bet šį prieaugį beveik sunaikino 18,9 tūkst. žmonių gimstamumą viršijęs mirtingumas – jis buvo rekordinis.
Suprantama, tam didžiulę įtaką turėjo koronavirusas, bet demografinius rodiklius gerokai gadino ir kitos priežastys, o jos neišnyks ir suvaldžius pandemiją.
Gimstamumas Lietuvoje toliau smunka, ir ne vien dėl to, kad lietuviai nenori auginti daugiau vaikų. Visuomenė sensta, mažėja gimdyti tinkamo amžiaus moterų dalis, o problemą toliau aštrina nesiliaujanti jaunų žmonių emigracija.
Pandemija emigraciją prislopino, vis dėlto ir pernai laimės svetur ieškoti išvyko per 20 tūkst. lietuvių.
Ir nors sugrįžusiųjų kiek daugiau, jei ne 22,3 tūkst. į Lietuvą atvykusių užsieniečių – 13,2 proc. gausiau nei užpernai – šalies gyventojų skaičius būtų toliau mažėjęs.
Maža to, išlieka pavojus, kad emigracija vėl gali šoktelėti pasibaigus pandemijai. Tik sparčiai auganti ekonomika ir kylantys atlyginimai prastą demografinę situaciją galėtų pagerinti.
Daug lems šalies valdžios sprendimai, gebėjimai efektyviai pasinaudoti gausiais ES žadamų pinigų aruodais. Antraip gali susidaryti užburtas ratas – Lietuvos augimą stabdys kvalifikuotos darbo jėgos stygius, o ją pritraukti trukdys nepatraukli ekonominė ir socialinė šalies padėtis.
