Tad nieko nelaukęs antradienį savo trasas atvėrė ir Kalniškių kaime įsikūręs „Mortos kalns“. Ir jau tą pačią dieną sulaukė būrio slidininkų bei snieglentininkų. Nors tas būrys ir ne toks gausus, koks būdavo įprastinę žiemą: judėjimo ribojimas tarp savivaldybių dar neatšauktas, tad patekti čia gali tik vietiniai.
Atsidarymo laukė nekantriai
Antradienį „Mortos kalns“ atsidarė 14-tą valandą ir dirbo iki 20-os. Vakarop, kai čia atvykome, pavieniui ar būreliais slidinėjo gal 30 žmonių. Užkalbintieji neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau gali įsispirti į slides ar stoti ant snieglentės.
Sako, jau tikėjosi ir laukė, kol Vyriausybė susimils, o išgirdę jos nutarimą bilietus nusipirko kone tą pačią akimirką. Vieni nuo kalno leidosi drąsiai, kiti šiek tiek drovėjosi fotoaparato: šitiek laiko nesitreniruota, o čia iškart – kameros.
Matydamas pagaliau atgijusias slidinėjimo trasas, džiaugėsi ir jų savininkas Saulius Gramauskas. Tiesa, pelningo sezono sakė jau nesitikįs. „Jei ant nulio išeisime, bus pats tas“, – atviravo.
Apskritai jau dešimtmetį veikiantis „Mortos kalns“, per tą laiką išauginęs vieną slidininkų kartą, sėkmingų sezonų turėjo nedaug. Klimatas Lietuvoje dabar toks, kad žiemos panašėja į rudenį, o tai slidinėjimo kurortams tikras peilis.
Nepasisekė ir šiemet – nors žiema ir šalta, ir snieginga, bet kortas sumaišė pandemija. S.Gramausko įsitikinimu, tie karantino pančiai slidinėjimo centrams nebuvo reikalingi.
„Estai, latviai dirba nuo gruodžio mėnesio. Juk ta pati Europos Sąjunga... Negi jie kvailesni? Tokie patys žmonės Vyriausybėje sėdi. Bet jie yra supratingesni. Juk seniai įrodyta, kad slidinėti nepavojinga“, – mano S.Gramauskas ir neslepia, kad jam dėl to ir liūdna, ir pikta.
Ant kalno – tik su savo slidėmis
Tad didelė dalis sezono – jau prarasta, o tikėtis, jog likusi dalis bus pelninga, – naivu. Plungės pašonėje esantį slidinėjimo kurortą labiausiai buvo pamėgę klaipėdiškiai, o dabar jie dėl tebegaliojančio judėjimo tarp savivaldybių draudimo atvažiuoti negali.
Be to, Vyriausybė leido dirbti su sąlyga, kad bus laikomasi visų saugumo reikalavimų, nebus nuomojamas inventorius, neveiks kavinukės, o tai sudarydavo nemažą dalį pajamų. Ir slidinėjimo laikas apribotas – bilietą galima pirkti tik dviem valandoms.
Slidinėti Kalniškių kaime paruoštos keturios trasos, tarp jų – ir kalnelis vaikams, bet antradienį jis buvo tuščias. S.Gramauskas aiškino, kad taip yra dėl to, jog pirkti slidinėjimo įrangos vaikams neapsimoka, o kadangi išsinuomoti negali, tėveliai čia vaikų ir neveža.
Apskritai, esą pirmą atsidarymo dieną pagyvėjimas ant kalno jaučiamas, o koks bus rytojus – nežinia. „Šiandien visi pasiilgę, o paskui ar atvažiuos?“ – svarstė savininkas.
Sniegą pūtė penkias paras
Turint tokį verslą rizikuoti jam tenka nuolat. Rizikavęs ir dabar – sniegas supūstas daug anksčiau, nei leista atsidaryti. Kitaip nieku gyvu nebūtų spėję.
„Penkias paras pūtėm, kai buvo šalta. Dar dvi dienas lyginom. Taigi išvis septynios dienos“, – suskaičiavo trukusį pasiruošimą.
Tam, kad trasos būtų atidarytos, išleista apie pustrečio tūkstančio eurų. Daugiausia kainuoja elektra sniego patrankoms. Esą nors kai kuriems gali atrodyti – kam jį pūsti, jei aplink apstu natūralaus, toks įspūdis klaidingas.
„Užtektų nebent tada, jei būtų tiek pat, kiek prisnigo Vilniuje, – bent pusmetris. Kažkur Alpėse, kur prisninga apie metrą, dirbtinio pūsti nereikia. Nors ir ten dar pučia“, – pasakojo S.Gramauskas.
O natūraliai iškritęs sniegas pasitarnauja labiau slidininkams privilioti. Esą trauka atvykti ant kalno yra kur kas didesnė, kai jie sniegą mato ir pro savo langą.
Gal šiemet, apribojus judėjimą, plungiškius ir rajono gyventojus „Mortos kalns“ vilios labiau nei anksčiau, kai, anot S.Gramausko, juos čia išvysdavo vieną ar dvi dienas, atvažiavusius „prasijudinti“ prieš kelionę į kalnus.
