Tarptautinėje konferencijoje Baltijos jūros regiono šalių politikai, valdžios ir verslo atstovai apibendrino pandemijos paveiktą padėtį regione: „Taip, kaip buvo – niekada nebebus ir siekiant gauti didžiausią naudą visuomenei, būtina pokytį suvaldyti efektyviai“.
Strateginio dialogo metu paaiškėjo, kad pandemijos bei ES Žaliojo kurso iniciatyvų paskatintas skaitmenizacijos procesas pasiekė tokį lygį, kurį buvo planuojama pasiekti per penkis-dešimt metų, tačiau iššaukė ir naujus iššūkius. Kaip tik todėl reikalinga kardinali strateginė transformacija, kurios ašimi turėtų tapti viso regiono bendradarbiavimas ir pokyčio valdymas visose gyvenimo srityse.
Pažangą stabdo konkurencija
Lietuvos garbės konsulas Vokietijoje Dr. Dietmar O.Reich pažymėjo, kad Baltijos valstybės pasaulyje vis dažniau vadinamos inovacijų Meka. Investuotojams iš viso pasaulio ypač patrauklus lazerių ir technologijų sektorius, gerai išvystytos sąlygos startuoliams kurtis, IT ir inovacijų plėtra.
Tačiau pastebima, kad bendrą regiono progresą stabdo vidinė konkurencija, kuri lėtina viso regiono progresą.
„Jei Baltijos šalys ar net visas Baltijos jūros regionas dirbtų ties centralizuota strateginių investicijų valdymo struktūra, tarptautinės prekybos bei ekonominės plėtros projektų susisteminimu, jos galėtų tapti labai stipriu nepriklausomu ekonominiu bloku“, – teigė strateginio dialogo iniciatorė, organizacinės psichologijos, verslo bei politinių pokyčių valdymo ekspertė, „Admis Concultancy“ vadovė Vaiva Adomaitytė.
Pasak Latvijos užsienio reikalų komiteto pirmininko Rihardo Kolo, tokie projektai, kaip „GovTech“ Lab“ Lietuvoje, „E-residency“ Estijoje arba Latvijos e-parlamento modelis, pradėjęs veikti 2020 m. gegužės mėnesį (Lietuvoje Seimas nuotoliniu būdu pradėjo dirbti 2021 m. sausio mėnesį), yra tik keli pavyzdžiai, kaip sukurtas modelis vienoje šalyje galėtų būti perkeltas į kitą ir sėkmingai plėtojamas ten, kartu pasiekiant bendrą regiono pažangą.
Būtina keisti valdymo modelį
Gyvenant pokyčio laikotarpiu kardinalūs politikų sprendimai bus įgyvendinti tik visuomenei juos sąmoningai priėmus.
Anot V. Adomaitytės, kad dabartinė situacija rodo būtinybę keisti valdymo modelį pereinant prie socialiai atsakingų strategijų diegimo.
„Tokio masto programų sėkmė kaip pandemijos suvaldymas ar ES Žaliojo kurso iniciatyvų tikslų pasiekimas, tiesiogiai priklauso nuo sąmoningo visuomenės elgsenos pokyčio ir asmeninės atsakomybės prisiėmimo, – Įsitikinusi organizacinės psichologijos ir pokyčių ekspertė V. Adomaitytė. – Turi būti diegiamas supratimas, kad pokytis jau įvyko – net suvaldžius pandemiją daugelis mūsų gyvenimo sferų liks pakitę.
Visuomenė turi ne tik žinoti, kokia kryptimi dabar bus judama, kaip elgtis verslui, kokių įgūdžių reikės darbo rinkoje, bet ir pati aktyviai įsitraukti į problemų eliminavimą ir sprendimų kūrimą.
Visi visuomenės sluoksniai – verslas, individas, bendruomenė, valdžia – tik dirbdami kartu ir sąmoningai veikdami gali ne tik suvaldyti tokio masto pokyčius kaip pandemija, bet ir sukurti tobulėjimo ir augimo galimybes“.
Vieni ryškiausių dabartinių strateginių ES tikslų – skaitmeninės visuomenės kūrimas, žaliojo kurso diegimas ir pandemijos bei „Brexit“ padarinių suvaldymas. Pasak verslo bei politinių pokyčių valdymo ekspertės, visų jų įgyvendinimą lems socialiai atsakingų strategijų diegimas bei pokyčio priėmimas visuomenėje.
„Kiekviena iš šių industrijų išgyvena staigų virsmą, todėl sprendimai turi būti priimami iškart ir labai struktūruotai.
Pavyzdžiui, skaitmenizacijos bumas turi būti struktūrizuojamas tam, kad neišsiplėstų tik į fintech‘ą, govtech‘ą ar edtech‘a, bet tolygiai apimtų ir, pavyzdžiui, žemės ūkio sektorių.
Valstybė turi užtikrinti, kad tiek plėtra, tiek parama, tiek subsidijos būtų strategiškai padalintos visiems sektoriams, užtikrinant grėsmių, tokių kaip kibernetinis saugumas, suvaldymas“, – teigia V. Adomaitytė.
Vienas iš būdų paspartinti sprendimų ir pokyčių įgyvendinimą viešojo sektoriaus institucijose, „GovTech laboratorijos“ projektų vadovės Arūnės Matelytės teigimu, yra startuoliški sprendimai: „Šiuo metu viešajame sektoriuje būtinas greitas veikimas, vadinamieji pilotiniai sprendimai. Startuoliai ir verslas puikia įvaldę: „kurti, testuoti, tobulinti“ veikimo principą, kuris gali ir turi būti pritaikomas viešajame sektoriuje ir įgyvendintas kuriant sprendimus kartu“.
Ekspertų rekomendacijos
Pagrindinis tarptautinės konferencijos tikslas – po analitinės sesijos, debatų ir 500 ekspertų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos ir Lenkijos klausimyno atsakymų, parengti rekomendacinį strateginį dokumentą, kuriame aptariama situacija ir siūlomi galimi tarptautinio bendradarbiavimo būdai, kuriant bendrą ekonominę Baltijos jūros regiono strategiją.
„Vokietijos strateginiuose verslo plėtros planuose jau seniai minimas Baltijos regiono potencialas, todėl pirmiausia reikia stiprinti geopolitinius santykius, o tada bus galima pradėti glaudžiai bendradarbiauti“, – teigia vienas iš dialogo organizatorių, valstybinės Vokietijos ekonomikos plėtros ir tarptautinės prekybos asociacijos (BWA) prezidentas Michaelis Schumanas.
Pirmieji debatai buvo orientuoti į diskusijas su pietine Baltijos jūros regiono dalimi, o kovo mėnesį Suomijos iniciatyva planuojama dar viena strateginė sesija, kurios metu bus aptariamas šiaurinės Baltijos jūros regiono dalies bendradarbiavimas.
