Sezoninių darbų daugiau
Šiuo metu Užimtumo tarnyboje iš viso registruota 282 tūkst. žmonių, ieškančių darbo, tačiau sezoninių darbų vietos pildosi nenoriai. Metų pradžioje pastebėta, jog sezoninio darbo pasiūlymų pateikta 4 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
„Pernai sezoninių darbų paklausa išaugo gerokai vėliau nei įprastai – tik birželio mėnesį. Šiemet negalima pasakyti, kad laisvų vietų skaičius labai didelis, tačiau matome, kad pasiūlymų sezoniniams darbuotojams daugėja“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
Štai sezoninį darbą dirbanti Ieva sako, jog toks darbas gelbsti tik todėl, jog kol kas neranda nuolatinės darbo vietos.
„Karantinas, dabar nėra tų darbų daugiau, tad ir einam, jeigu paprašo“, – teigia sezoninį darbą dirbanti Ieva.
Jos pareigos – kartu su dar keliomis moterimis kruopščiai surūšiuoti obuolius ir paruošti užsakymus didiesiems prekybos centrams.
Darbuotojų rasti sunku
Tokių darbuotojų, kaip Ieva, – trūksta. Bendrovės „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius sako, kad jau šį mėnesį prireiks ne vienos dešimties sezoninių darbuotojų.
„Vasario pabaiga, tad jeigu orai leis, prasidės sodo genėjimas ir mums bus reikalinga apie 40 darbuotojų sodui genėti. Rudenį, priklausomai nuo derliaus, sode turi dirbti apie 150 žmonių“, – teigia Pasvalio rajono obuolių augintojas A.Paškevičius.
Anot jo, rasti pakankamai žmonių sezoniniams darbams nėra lengva užduotis. Jis teigia, jog darbuotojams, atvykstantiems iš kitų rajonų, net kompensuojamos transporto išlaidos, tačiau ilgalaikių darbuotojų rasti sunku.
„Daug kas priklauso nuo orų. Jeigu orai geresni, tada darbuotojai ilgiau užsilaiko, o jeigu palyja ar orai truputį atvėsta, tai jaunesni, mažiau kantrūs, tuoj ir nebedirba“, – pasakoja A.Paškevičius.
Emigrantai sezoninį darbą renkasi retai
Tarp ieškančiųjų darbo užimtumo tarnyboje ir į Lietuvą grįžę emigrantai, tačiau jie, anot M.Jankauskienės, sezoninį darbą renkasi retai.
„Dažniausiai sezoninis drabas yra mažiau apmokamas. Tie, kurie grįžta iš užsienio, dažniausiai tikisi didesnio atlyginimo – tokio, kokį gavo emigracijoje“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovė M.Jankauskienė.
Štai obuolių augintojas A.Paškevičius sako kasmet sulaukiantis keleto iš užsienio grįžusių tautiečių, tačiau, kaip teigia, mielai priimtų ir daugiau. Anot jo, sąlygos darbuotojams yra geros.
„Už obuolių priskynimo konteinerį mes mokam tiek, kiek moka britai – 16 eurų. Lygiai tas pats kaip ir JK, tik pas mus, aišku, derliai mažesni ir dirbama trumpiau. Juk niekas nenori dirbti tų 14 ar 12 valandų“, – teigia A.Paškevičius.
Uždarbis netenkina
Ekonomistų teigimu, grįžusiųjų iš užsienio visam laikui sezoniniai darbai vis dėlto nevilioja, o laikinai į gimtinę grįžę tautiečiai tikisi netrukus vėl išvykti uždarbiauti svetur.
„Ten kur darbo užmokestis yra didesnis, tai ten darbuotojų netrūksta. Jeigu kas nors skundžiasi, kad jie neranda darbuotojų, tai akivaizdu, kad jie turėtų pasižiūrėti į atlyginimą, kurį siūlo už tą darbą“, – teigia ekonomistas Romas Lazutka.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sutinka, kad veikiausiai sezoninių darbų sąlygos nėra tenkinančios. Anot jo, žemės ūkio sektoriui apskritai gana sudėtinga rasti laikinų darbuotojų, kurie galėtų užpildyti sezoninę paklausą.
„Didelė dalis žmonių ieško ne sezoninių darbų, o nuolatinio darbo, kur galėtų save realizuoti arčiau namų. Jeigu tas laikinas darbo apsiūlymas už 100 ar 200 km nuo namų, tai natūralu, kad daugeliui tai nėra patrauklu“, – teigia N.Mačiulis.