Finansinių sukrėtimų patiria daugelis įmonių
Tyrimą „COVID-19 pandemijos poveikio finansų sistemai ir tvariam ekonomikos augimui, padarinių minimizavimo priemonių efektyvumo vertinimo modelis“ atlikę VU mokslininkai teigia, kad karantino apribojimai smarkiai paveikia prekių gamybą. Dirbantieji negali vykdyti savo veiklos dėl ligos, kontakto su sergančiuoju, todėl turi būti saviizoliacijoje arba turi būti namuose dėl vyriausybės priimtų judėjimo apribojimų. Todėl dėl tiekimo grandinės trūkių įmonės priverstos apriboti arba nutraukti savo veiklą.
„Įmonės patiria finansinių sukrėtimų. Be to, įmonės tarpusavyje susijusios per prekybą, taip sukrėtimai persiduoda ir stiprėja per tiekimo grandines. Galiausiai verslas dėl ateities netikrumo stabdo numatytas investicijas. Darbuotojų darbo pajamos mažėja, tai kelia grėsmę namų ūkių pajamoms ir kartu, augant neapibrėžtumui dėl ateities, mažėja namų ūkių vartojimas. Tai lemia paklausos šoką. Galiausiai COVID-19 pandemija daro poveikį pasaulinėms finansų rinkoms“, – sako projekto tyrėja Rasa Kanapickienė.
Pasak VU tyrėjų, apibendrindama susidariusią situaciją, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigia, kad tokiomis aplinkybėmis vyriausybės turi siekti padėti darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims spręsti likvidumo problemas, tačiau taip pat stiprinti paramą ir darbuotojams bei jų šeimoms.
Dar 2020 m. kovo 13 d. Europos Komisijos komunikate nurodoma, kad vienas iš tikslų yra užtikrinti, kad darbuotojai Europoje, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, būtų apsaugoti nuo pajamų praradimo, o labiausiai nukentėjusios įmonės, ypač mažosios ir vidutinės, ir sektoriai gautų reikiamą paramą ir turėtų finansinį likvidumą.
Tyrė keliais aspektais
Tvarus ekonomikos augimas valstybių darbotvarkėse COVID-19 pandemijos metu tampa dar aktualesnis. Todėl, tyrėjos Deimantės Teresienės teigimu, COVID-19 socialiniams ir ekonominiams padariniams švelninti būtinos kompleksinės priemonės ir veiksmai: „Turi būti operatyviai priimami politiniai sprendimai, koreguojami įstatymai, taikomos netradicinės finansų sistemos gelbėjimo priemonės, kad būtų minimizuotas pandemijos poveikis tiek tvariam ekonomikos augimui, tiek finansų rinkų funkcionavimui.“
2020 m. birželio–gruodžio mėnesiais VU mokslininkų vykdyto projekto metu tirtas COVID-19 pandemijos poveikis tiek pačiai finansų sistemai, tiek tvariam ekonomikos augimui, tiek institucijų, dalyvaujančių šalinant ir minimizuojant COVID-19 padarinius, rizikos valdymui.
Reguliacinės aplinkos vertinimui ir tyrimui buvo pasirinkta analizuoti Europos centrinio banko (ECB) priimamus sprendimus, skirtus COVID-19 pandemijos poveikiui finansų sistemai ir tvariam ekonomikos augimui mažinti. Daugiausia dėmesio mokslininkai teikė centrinio banko kreditavimo transmisijos kanalo vertinimui, nes tai yra vienas iš pagrindinių šaltinių, palaikančių tvarų ekonomikos augimą.
„Atliktas euro zonos bankinio sektoriaus tyrimas parodė, kad bankų rizikos tolerancija yra stipriausias veiksnys, turintis įtakos ilgalaikių paskolų verslui kreditavimo standartams. COVID-19 pandemijos plitimas reikšmingai nepadidino bendro finansinio streso lygio euro zonos šalių finansų sistemose: nors bankinio sektoriaus pelningumas ir atsparumas sumažėjo, tačiau likvidumas didėjo, o tai gali indikuoti teigiamą pinigų politikos ir pačių komercinių bankų taikomų priemonių poveikį“, – rezultatus komentuoja tyrėjos D.Teresienė ir Greta Keliuotytė-Staniulėnienė.
Mokslininkai teigia, kad Lietuvos atveju Vyriausybės teikiamos paskolų garantijos teigiamai prisidėjo prie skolinimo apimčių augimo pandemijos laikotarpiu, tačiau skolinimo maržos dėl taikomų pagalbos priemonių nesumažėjo. Pasak tyrėjų, tai rodo, kad centriniams bankams yra gana sunku prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo naudojant kreditavimo transmisijos kanalą kaip pinigų politikos įrankį.
Vyriausybės teikia pagalbą verslui ir gyventojams
Tyrimą vykdžiusių mokslininkų teigimu, rezultatai parodė, kad kol kas realus vyriausybių taikomų ekonominės pagalbos priemonių poveikis šalių ekonomikos rezultatams nėra matomas. Taip pat nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu ekonomikos paramos priemonių paskelbimas turėjo teigiamą įtaką bendram ekonomikos sentimento rodikliui.
„COVID-19 pandemija turėjo trumpalaikį poveikį vartotojų lūkesčiams, mažmeninės prekybos, statybos, gamybos sektorių lūkesčiams ir bendram ekonominiam sentimentui. Pats poveikio efektas buvo gana stiprus, tačiau jis truko gana trumpą laiką, nes po ryškaus lūkesčių suprastėjimo balandžio mėnesį jau gegužę buvo fiksuotas lūkesčių atsigavimas, jis tęsėsi ir toliau“, – komentuoja projekto tyrėjas Mantas Valukonis.
Vertindami COVID-19 įtaką finansų sistemai finansų rinkų požiūriu, mokslininkai nustatė, kad COVID-19 paplitimas ir mirtingumo rizika turi neigiamą poveikį akcijų ir obligacijų rinkoms. Rinkos jautriau reagavo į COVID-19 mirčių skaičiaus augimą Europoje nei Kinijoje. Stipriausia neigiama rinkų reakcija ir didžiausias tvarių ir socialiai atsakingų akcijų indeksų kintamumas fiksuotas 2020 m. kovo–balandžio mėnesiais, vėliau ši reakcija taip smarkiai nebepasireiškė, o kintamumas ėmė mažėti – vyko rinkų prisitaikymas.
„Pirminė obligacijų rinkų reakcija pasireiškė įmonių obligacijų rizikos premijų augimu, o tai indikavo augančią kredito riziką bei didėjančias skolinimosi per obligacijų rinką sąnaudas ir didino verslo skolos naštą. Vis dėlto dėl pandemijos trukmės ir jos padarinių neapibrėžtumo būtina tyrimą tęsti, kai tik bus galima įvertinti pandemijos poveikį ilguoju laikotarpiu“, – įsitikinusios D.Teresienė ir G.Keliuotytė-Staniulėnienė.
