Pernai spalį veiklą pradėjęs PVF sunkiai įsibėgėja. Fondą valdančios Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) skelbiami duomenys toli gražu nerodo, kad verslas skubėtų mainais už investicijas į valstybės rankas perleisti dalį savo akcijų.
Praėjusią savaitę PVF buvo priėmęs 13 teigiamų investavimo sprendimų, iš jų paviešinti tik pora. Jau anksčiau VIVA įsigijo net 10 mln. eurų vertės kelionių organizatoriaus „Novaturas“ išleidžiamų obligacijų, o į biokuro katilus gaminančios „Enerstenos“ obligacijas investuota 7 mln. eurų.
Pasak VIVA vadovo Dainiaus Vilčinsko, kartu su šiomis įmonėmis iki šiol priimta daugiau nei 60 mln. eurų vertės investavimo sprendimų: „Šiuo metu valstybė į fondą yra investavusi 100 mln. eurų ir planuojama suteikti iki 400 mln. eurų dydžio valstybės garantiją ne nuosavybės vertybiniams popieriams.
Vertinant dabartinį verslo poreikį investicijoms tikimasi, kad šiemet bus galima investuoti 200–300 mln. eurų.“
Tyli dėl būsimų investicijų
Kokios tos vienuolika įmonių, kurios netrukus sulauks investicijų? PVF to neskelbia – kol nėra galutinių sutarčių, nėra ir informacijos apie jas.
Žinoma tik tai, kad į fondą kreipėsi įvairios paskirties įmonių, taip pat ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai. Artimiausiu metu į keturių šio sektoriaus įmonių sąskaitas įkris valstybės investuojami pinigai.
„Tai nėra nemokama pagalba. Gautas paskolas ir investicijas pasibaigus terminui įmonės turės grąžinti į valstybės biudžetą, sumokėdamos ir palūkanas.
Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į paskolos ar investicijos struktūrą bei įmonės verslo modelį, valdomą kapitalą ir turtą, priimamas labiausiai tinkamas investavimo sprendimas ir nustatomas palūkanų dydis. Numatoma ir tai, ar bus prašoma užstato“, – aiškino D.Vilčinskas.
Palūkanos – didelės
Kokios palūkanos yra skaičiuojamos fondo pagalbos sulaukusioms „Novaturo“ bei „Enerstenos“ įmonių grupėms?
„Fondas investuoja į tas įmones, kurios negali gauti finansavimo rinkoje, todėl suprantama, kad palūkanos yra santykinai didelės“, – aiškino D.Vilčinskas.
„Novaturą“ investicijos pasieks per paprastąsias ir konvertuojamas obligacijas, o „Enerstenos grupės“ sandorio detalės laikomos paslaptimi. Kodėl? Nuo kada slepiama tai, kaip dalijami mokesčių mokėtojų pinigai?
Pasak „Novaturo“ atstovės Dovilės Zapkutės, už šias investicijas „Novaturo“ įmonių grupė mokės sutartyje fiksuotas metines palūkanas, kurios siekia 9,5 proc.: „Vėliau kas 12 mėnesių jos didės 0,5 procentinio punkto. Tad pasibaigus sandorio terminui bendrovė turės išpirkti obligacijas ir sumokėti palūkanas valstybei.“
Kol vienos įmonės nesugalvoja, kaip sudurti galą su galu, kitoms tiesiog lyja pinigais.
O jeigu obligacijų savininkai neišpirks? Juk galima įsteigti naują bendrovę, o, pavyzdžiui, „Novaturą“ palikti valstybei – tegul rūpinasi poilsiautojų skraidinimu ir apgyvendinimu. Apie tai vis garsiau kalba analitikai.
Kas būtų, jeigu „Novaturas“ ar biokuro katilų gamintojai bankrutuotų? Negi valstybė perimtų katilų verslą ir užsiimtų kelionių organizavimu?
„Prieš priimant sprendimą buvo vertinamas ne tik „Novaturo“ verslo modelis, bet ir viso turizmo sektoriaus galimybės. Tikime, kad pasibaigus pandemijai žmonės vėl keliaus, o bendrovė sėkmingai tęs veiklą“, – aiškino D.Vilčinskas.
Pasak jo, fondo investavimo strategijoje nustatyta, kad investicijos į akcinį kapitalą gali sudaryti tik iki 30 proc. fondo investicijų portfelio, o didžiausia dalis investicijų įmones pasieks per paprastąsias obligacijas ir paskolas.
„Kadangi fondas dirba tik su aukščiausios rizikos įmonėmis, gali būti, kad ne visoms joms ir gavus paskolą ar investiciją pavyks sėkmingai tęsti veiklą.
Jei taip nutiktų, toliau sprendimus priimtų bankroto administratorius, o fondas, kaip ir kiti kreditoriai, siektų atgauti kuo daugiau investuotų lėšų. Jei tokiam tikslui pasiekti reikėtų iš karto parduoti akcijas, tai ir būtų padaryta“, – sakė VIVA vadovas.
Įmonės – ne strateginės
PVF tikėjosi išleisdamas vertybinius popierius pritraukti milijardą eurų, tačiau iki šiol investuotos sumos atrodo daugiau nei kukliai.
„Fondas pernai buvo steigiamas per pirmąją pandemijos bangą, kai buvo baiminamasi, kad bėdos užgrius didžiąsias įmones. Bet šiuo metu jos sėkmingai eksportuoja savo gaminius ir neturi sunkumų.
Užtat bėdų turi maitinimo, viešbučių, turizmo sektoriaus bendrovės, kurios tikrai nėra strateginės. Jos neturi tokios didelės įtakos Lietuvos gyvenimui, pavyzdžiui, kaip biotechnologijų įmonės ar regionuose veikiančios gamyklos, kurioms užsidarius nedarbo lygis ūgtelėtų 20–30 proc.
Katilų gamintojas ir išvykstamojo turizmo organizatorius nėra strateginiai objektai, bet jie maitinami mokesčių mokėtojų pinigais. PVF turėtų prižiūrėti strateginės reikšmės įmones, o kol tokio poreikio nėra, jis bando kautis dėl savo išlikimo“, – svarstė finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Jo vertinimu, valstybė išvis neturėtų kištis į turizmo sektorių, nes ten konkurencija labai stipri. Jei dalies įmonių ar viešbučių neliktų, dar nereiškia, kad ši vieta taip ir liks tuščia.
„Turizmo organizatorių srityje „Novaturas“ yra lyderis, bet jeigu jo ir nebebūtų, lietuviai kaip galėjo, taip ir toliau galės išvykti į keliones“, – įsitikinęs M.Dubnikovas.
Pasigenda racionalumo
Kita vertus, stambiausi „Novaturo“ akcininkai yra logistikos įmonių grupė ir Estijos investuotojai. Be to, ši įmonė veiklą vykdo Latvijoje ir Estijoje, o dalį produktų parduoda per partnerius Baltarusijoje.
„Taigi pasitelkus fondo investicijas remiamas „Novaturo“ verslas ir kitose šalyse – savo mokesčių mokėtojų pinigais gelbėjame ir kitų šalių keliautojus, kurie keliones užsisakė per šį kelionių organizatorių. Tai visiškai neracionalu“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Rems ir smulkųjį verslą
Pasak M.Dubnikovo, tikrieji fondo investicijų rezultatai bus regimi po metų kitų, o kol kas kyla abejonių, ar apskritai reikėjo tų pirmųjų investicijų: „Pats fondas yra geras sprendinys, jis galėtų veikti. Tokius darinius kūrė ir kai kurios kitos šalys, Vokietija – taip pat. Svarbiausia – tinkamos investicijos. Jeigu buvo numatyta tam pasirinkti strategines įmones, tai ir turėjo būti daroma.“
Šiuo metu PVF prašo leidimo investuoti ir į smulkųjį bei vidutinį verslą – tokį, kurio veikla neperkopė metų. Galioja taisyklė, kad fondas negali investuoti į įmones, kurios sunkumų turėjo ir prieš pandemiją.
Investuotojus iš Lenkijos pakeitė estai
Milžinišką paramą tyliai jau gavęs „Novaturas“ buvo įsteigtas 1999 metais, jo steigėjai buvo kelionių agentūros „Interservis“ ir „Delta“.
2007 metais „Novaturą“ įsigijo Lenkijos bendrovė „Central European Tour Operator“ (CETO), kurios pagrindinis akcininkas ir direktorius buvo Sebastianas Januszas Krolas. CETO iš „Novaturo“ pasitraukė 2020 metų pradžioje – po pirmojo COVID-19 kirčio.
Tuomet 10,25 proc. „Novaturo“ grupės akcijų įsigijo Estijoje veikianti „Rendez Vous“. Jos vadovas Janekas Pohla yra vandens sporto įrangos gamybos ir platinimo įmonės „Tahe Outdoors“ įkūrėjas ir valdybos narys.
Dar 9,99 proc. „Novaturo“ grupės akcijų įsigijo „Moonrider“, priklausanti Estijos investicijų bendrovei „Go Group“. Pastaroji Estijoje valdo ir kelionių agentūrą „Go Travel“ – „Novaturo“ bendrovės Estijoje verslo partnerę.
Dar 5,25 proc. „Novaturo“ grupės akcijų įsigijo įmonių grupė „Rondam AS“. Jos bendrovės valdo Tartu viešbutį su SPA centru „Dorpat“ bei Talino viešbutį „Lydia“.
Šiuo metu 9,99 proc. „Novaturo“ grupės akcijų dar valdo „Girteka Logistics“ kontroliuojanti „ME Investicija“, 9,49 proc. – Ugnius Radvila, po 6,86 proc. – Vidas Paliūnas bei Rytis Šūmakaris, likusi akcijų dalis yra laisva.
