2019 metų lapkritį Kalifornijoje (JAV) įkurtos kompanijos „Illumina“ prezidentas Francis deSouza iš Kinijoje dirbančios savo komandos išgirdo žinią – infekcinių ligų pasaulyje kažkas naujo.
Sveikatos specialistai Kinijos mieste Uhane pastebėjo kelis nežinomos, į plaučių uždegimą panašios ligos atvejus. Kad kuo greičiau išsiaiškintų, su kokia liga susidūrė, reikėjo tokiems tyrimams tinkamų technologijų.
Tyrimai prasidėjo Kinijoje
Jie kreipėsi į „Illumina“, kuri gamina genomo sekos nustatymo mašinas, per kelias valandas galinčias nustatyti bet kokio gyvo organizmo kodą.
Mokslininkai vylėsi, kad genetinė informacija jiems padės išsiaiškinti, ar šių negalavimų kaltininkas – jau žinomas ligų sukėlėjas, ar kas nors visai nauja.
Nežinomos ligos grėsmė mokslininkus vertė skubėti – mėginiai, paimti iš pirmųjų pacientų Uhane, buvo siunčiami į Šanchajuje esančio „Fudano“ universiteto laboratoriją.
Šioje laboratorijoje dirbantis virusologas Zhang Yongzhenas turėjo „Illumina“ sukurtą kopijavimo aparato dydžio mašiną, galinčią greitai nustatyti genomo kodus.
Vakciną sukūrė žaibiškai
Sausio 10-ąją jo vadovaujama komanda iš pirštų atspaudo nustatė COVID-19 genomą, kuris buvo paskelbtas tarptautinėje duomenų bazėje, kad viso pasaulio specialistai galėtų kurti vakcinas ir vaistus.
Maždaug per du mėnesius nuo pirmųjų ligos atvejų SARS-CoV-2 jau buvo gerai pažįstamas mokslo pasauliui. Tuo metu žmogaus genomui nustatyti prireikė 13 metų.
Žinodami COVID-19 viruso seką bendrovės „Moderna“ laboratorijoje Masačusetse (JAV) dirbantys mokslininkai pasiekė kitą rekordą – per 25 dienas sukūrė su šiuo virusu kovojančią vakciną ir per 63 dienas ją paruošė išbandyti su žmonėmis.
Nedaug atsiliko ir „BioNTech“ Vokietijoje, kuri, bendradarbiaudama su JAV farmacijos kompanija „Pfizer“, pirmoji gavo JAV institucijų patvirtinimą ir leidimą skiepyti šalies gyventojus. Nuo dienos, kai Zhang Yongzhenas nustatė ir paskelbė viruso genomą, buvo praėję mažiau nei metai.
Tyrimai tik tobulės
„Illumina“ vadovo F.deSouzos nuomone, toks genetinės sekos tempas turėtų būti ne išimtis, o kasdienybė. Jo teigimu, ši pandemija buvo puiki proga pademonstruoti, ką genomo seka gali padaryti su tokiomis infekcinėmis ligomis kaip COVID-19, o galbūt ir su vėžiu.
„Pandemija mums priminė, kad gyvename XXI amžiuje – biologijos ir genomo eroje. Genomo tyrimų vaidmuo kovojant su infekcijomis smarkiai pasikeitė. Nemanau, kad mes dar kada nors grįšime atgal“, – sakė F.deSouza.
„Illumina“ – 1990 metų pabaigoje prasidėjusios genetikos revoliucijos vaikas. Tuomet buvo pradėtas vienas reikšmingiausių mokslinių tyrimų projektų žmonijos istorijoje. Jį įgyvendinant nustatyta žmogaus genomo deoksiribonukleorūgšties (DNR) seka. Oficialiai jis baigtas 2003 metais.
Tyrimai vis pinga
Bendrovę „Illumina“ (tuomet ji vadinosi „Solexa“) 1998 metais įkūrė Kembridžo universiteto mokslininkai.
Savo sukurta genomo sekimo mašina pirmąjį komercinį tyrimą už 150 tūkst. JAV dolerių (dabartiniu kursu – 123 tūkst. eurų) jie atliko 2006 metais.
Nuo to laiko šis tyrimo būdas taip patobulėjo, kad dabar konkretaus žmogaus genomą galima ištirti per valandą ir tai kainuoja 600 JAV dolerių (492 eurus).
„Mes viešai paskelbėme, kad artimiausiu metu šio tyrimo kaina sumažės iki 100 JAV dolerių (82 eurų)“, – teigė F.deSouza, į „Illumina“ perėjęs iš programinės įrangos saugumo bendrovės „Symantec“ ir jai vadovaujantis nuo 2016 metų.
„Jei genomo tyrimas taps pasiekiamas kiekvienam, visuomenė bus sveikesnė, o mūsų verslas klestės“, – sakė „Illumina“ vadovas.
Tiria vėžį ir infekcijas
Bent vieną, o gal net kelis „Illumina“ sukurtus įrenginius dabar naudoja kone visos mokslo, farmacijos ar komerciniais tyrimais užsiimančios laboratorijos.
Vėžį tiriantys specialistai turi daugiau galimybių tyrinėti navikų ląsteles ir kurti jas naikinančius vaistus, šios technologijos vis dažniau naudojamos tiriant infekcines ligas.
Nors iki šiol genomo seka nebuvo JAV medicinos kasdienybė, COVID-19 šią situaciją pakeitė. Per pastaruosius metus SARS-CoV-2 genomo kodai padėjo nustatyti virusą ir sukurti su juo kovojančias vakcinas.
Net 70 procentų COVID-19 genomo pavyzdžių, kurie buvo įkelti į viešas duomenų bazes, buvo nustatyti „Illumina“ mašinų.
Karantinas gelbėja ne visada
Genomo kodas leidžia prognozuoti, kokios gali būti viruso mutacijos, – jos praeis lengviau ar sukels dar sunkesnes ligas. Be to, genetinė informacija leidžia kovoti su pandemija realiu laiku. Pirmasis susirgimo COVID-19 atvejis JAV patvirtintas 2020 metų sausio 21-ąją, tačiau mokslininkai nustatė, kad šis virusas aplinkoje atsirado šešiomis savaitėmis anksčiau.
Visuomenės sveikatos specialistams tai įrodymas, kokia svarbi genomo seka kontroliuojant pandemiją. Jei bendruomenėje nustatomos skirtingos viruso atmainos, vadinasi, užkratas į regioną atkeliavo iš kelių skirtingų vietų. Tuomet efektyviausia priemonė – riboti judėjimą iš užkrėstos teritorijos.
Jei dauguma viruso atvejų genetiškai panašūs, tuomet gali būti efektyvios kitos priemonės – karantinas, kaukės ir atstumų laikymasis.
Mašinos pasiekė ir Afriką
Tačiau kovoti su pandemija realiu laiku pavyks tik tuomet, kai politikai supras genomo tyrimų svarbą.
JAV prezidento Joe Bideno administracija balandžio mėnesį genomo tyrimams, jų metu gautai informacijai saugoti ir platinti skyrė 1,7 milijardo JAV dolerių (1,4 mlrd. eurų).
Tačiau dauguma pasaulio šalių negali įsigyti „Illumina“ mašinų, kurios kainuoja apie milijoną JAV dolerių (820 tūkst. eurų), neskaičiuojant duomenų analizės ir vertinimo išlaidų.
2020 metais „Illumina“ genomo sekimo mašinas padovanojo dešimčiai Afrikos šalių, kad jų medikai galėtų nustatyti, kokie virusai siaučia teritorijoje ir atpažinti pavojingiausius ligų sukėlėjus.
„Illumina“ vadovo F.deSouzos nuomone, šia informacija reikėtų dalintis visame pasaulyje, nes COVID-19 mus išmokė suprasti, kad ligos protrūkis vienoje vietoje gali tapti viso pasaulio problema.
Mokys Azijos ekspertus
„Visuotinio bendradarbiavimo reikia daugybėje kovos su pandemija frontų“, – teigė F.deSouza.
Balandį su Billo ir Melindos Gatesų fondu bei kitomis organizacijomis bendrovė pasirūpino, kad galimybė tirti genomus atsirastų ir ten, kur jos anksčiau nebuvo, pirmiausia Pietų Azijoje.
Kad per artimiausius penkerius metus skurdžiai gyvenančiose šalyse atsirastų galimybė atlikti tokius tyrimus, mašinoms ir ekspertams rengti kompanija skyrė 60 milijonų JAV dolerių (49 mln. eurų).
Tokia infrastruktūra bet kokiam naujam virusui turėtų skambėti kaip pavojaus signalas – genomo tyrimai padės greitai surasti vaistus ir vakcinas.
Konkurentai pyksta
Kuo daugiau mokslininkų pasaulyje naudoja „Illumina“ mašinas, tuo daugiau rūpesčių ji kelia su monopolijomis kovojantiems rinkos reguliuotojams.
Kovo mėnesį JAV Federalinė prekybos komisija „Illumina“ pateikė ieškinį dėl kraujo tyrimų, padedančių nustatyti vėžį.
F.deSouza atkirto, kad jų kompanija skatina inovacijas ir reguliuoja kainas. Kai kompanija pradėjo genais pagrįstą nėščiųjų tyrimą dėl vėžio grėsmės, kiti rinkos dalyviai sumažino tokių tyrimų kainas.
„Mes suteikiame įrankį medikams, nuo kurių priklauso pacientų likimas. Suteikiame įrankį išmaniausiems pasaulio tyrėjams, iš kurių laukiame išradimų proveržio“, – sakė kompanijos vadovas.
Skaičiai įspūdingi
Bendrovei „Illumina“ pandemija finansiniu atžvilgiu tikrai buvo sėkminga. Jos akcijos, 2016 metais kainavusios 140 dolerių, šįmet kovą buvo pakilusios net iki 428 dolerių (atitinkamai 114 ir 350 eurų).
Apskritai pelnas iš COVID-19 vakcinų padėjo mažiausiai devyniems žmonėms tapti milijardieriais – taip paskelbė viena organizacija, kartu paraginusi nutraukti farmacijos kompanijų monopoliją vakcinų technologijų atžvilgiu.
„Bendras šių devynių naujų milijardierių turtas siekia 19,3 mlrd. dolerių (15,8 mlrd. eurų) – tokios sumos pakaktų 1,3 karto visiškai paskiepyti visus žmones nepasiturinčiose šalyse“, – sakoma organizacijos „The People’s Vaccine Alliance“ pranešime.
„The People’s Vaccine Alliance“, kurią sudaro įvairių grupių ir aktyvistų, agituojančių laikinai atsisakyti vakcinų patentų apsaugos, tinklas, teigė, kad šie skaičiai grindžiami leidinio „Forbes“ turtingųjų sąraše pateikiamais duomenimis.
Organizacija pridūrė, kad, neskaitant naujų turtuolių, aštuoni prieš tai buvę milijardieriai dėl vakcinų platinimo susikrovė bendrą 32,2 mlrd. dolerių sumą.
Naujų milijardierių sąrašo viršuje atsidūrė „Moderna“ generalinis direktorius Stephane’as Bancelis ir „BioNTech“ vadovas Uguras Sahinas. Į sąrašą taip pat pateko Kinijos vakcinų kompanijos „CanSino Biologics“ įkūrėjai.
