„Kai kurie ministrai patogiai gyvena pandemijos priedangoje“
Politikos apžvalgininkė Jurga Tvaskienė pirmadienį kalbėjusi „Žinių radijuje“ apie sparčiai augančias elektros ir dujų kainas metė akmenį į Energetikos ministerijos daržą.
„Yra problema šioje Vyriausybėje. Yra tam tikri ministrai, kurie labai patogiai gyvena pandemijos priedangoje. Manau, kad dalis Vyriausybės narių semiasi sau politinius dividendus oponuodami premjerei ir bendrajai linijai, o kita dalis tyliai sprendžia kažkokius klausimus, apie kuriuos visuomenė negirdi.
(Energetikos – lrytas.lt) ministras jau prieš mėnesį turėjo eiti į tribūną ir garsiai sakyti, kas bus ir dėl ko tai bus. Iki šiol nežinome, kodėl Lietuva turės tokią situaciją, nes šis brangimas, kuris yra prognozuojamas, yra vienas didžiausių iš aplinkinių šalių, o jokio argumento ar paaiškinimo mes neturime“, – sakė J.Tvaskienė.
Tam pritarė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) profesorius Vidmantas Jankauskas: „Reikėjo daugiau apie tai kalbėti, paaiškinti, kas ir kodėl taip vyksta, tikrai reikėjo.“
Jis portalui lrytas.lt sakė, jog gyventojus iš anksto informuoti turėjo ne tik Valstybės energetikos reguliavimo taryba (VERT), bet ir pats energetikos ministras Dainius Kreivys.
„VERT gali kalbėti apie reguliuojamas kainas, tas kainas, kurias ji pati reguliuoja, o, kaip suprantu, jie neplanuoja didinti nei elektros, nei dujų transportavimo kainų. O kainos, kurios yra nereguliuojamas, priklauso nuo sutarčių. Tad šiuo atveju daugiau reikėjo Energetikos ministerijai aiškinti, kas čia atsitiko“, – kalbėjo V.Jankauskas.
Paklausus, kodėl, jo manymu, apie tai nebuvo pakankamai komunikuota, V.Jankauskas atsakė tik tiek: „Gąsdinti turbūt niekam nesinori. Aš nežinau, ką jie (Energetikos ministerija – lrytas.lt) galvojo, gal tikėjosi, kad situacija dar pagerės.“
Anot jo, šiuo metu viskas yra Vyriausybės rankose – ji turi priemonių ir gali palengvinti šių didelių kainų naštą vartotojams. Ir šįkart, jo manymu, Vyriausybės kalbos negali likti tik kalbomis. „Yra toks didelis kainų pokytis, kad šiandien negalėsime apsieiti tik su nuraminimais“, – patikino V.Jankauskas.
Portalui lrytas.lt šios situacijos D.Kreivys nekomentavo. Tačiau pirmadienį diskusijų laidoje „LRT forumas“ ministras teigė, kad Vyriausybė yra pasiruošusi investuoti net 300 mln. eurų, jog padėtų fiziniams asmenims patiems gamintis tiek elektrą, tiek šilumą, ir šios priemonės jau kitų metų pradžioje bus taikomos.
„Planuojame ir apjungti sunkiau gyvenančius žmones į energetines bendrijas, jie galės gauti žemesnes sąskaitas. Tose bendrijose nereikės susimokėti už naujai įrengiamas elektrines. Už juos visa tai sumokės valstybė, pasinaudodama specialiais fondais, kad jie galėtų gauti tik naudą“, – kalbėjo D.Kreivys.
Tačiau jis pabrėžė, kad amortizuoti kainų šokus turėtų padėti ir įmonės.
„Šiandien matome, kad tas prisidėjimas gali būti pakankamai rimtas ir siektų ne 1 ar 2 proc., o dešimtis. Tačiau turime surasti mechanizmus, kaip tą padaryti, kokie įstatymo pakeitimai turi būti. Stengsimės, kad šioje Seimo sesijoje, iki kol žmonės gaus padidėjusias sąskaitas, įstatymo pataisos būtų priimtos, kad naująjį periodą kainos nedraskytų akių“, – sakė D.Kreivys.
Galima neleisti kainoms kilti
Antradienį prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius „Žinių radijuje“ taip pat teigė, jog įstatymu būtų galima neleisti energetikos sektoriuje drastiškai kelti kainų. „Svarstytini įstatymų pakeitimai, kurie pareikalautų iš didžiųjų rinkos žaidėjų, kad tos kainos drastiškai nesikeistų, kad įmonės sutartimis valdytų savo rizikas: įstatyme įvesti reikalavimą, kad būtų įmanomi 30 ar 40 proc. pasikeitimai (didėtų kainos vartotojams – BNS past.), bet ne daugiau“, – teigė prezidento patarėjas.
Pasak jo, energetikos įmonės turi išnaudoti visas galimybes stabilizuoti kainas. „Jie turi visą štabą analitikų, profesionalių vadovų, kurie turi pasinaudoti visomis priemonėmis ir išnaudoti visas galimybes kainas stabilizuoti“, – aiškino prezidento patarėjas.
Anot jo, skurdo riziką patiria beveik 21 proc. gyventojų, o kompensacijas už šildymą gauna tik apie 3,5 proc., arba 95 tūkst. žmonių. „Akivaizdu, yra paramos prieinamumo problema. Reikėtų dirbti, kad žmonėms būtų geriau paaiškinta, kad būtų informuoti, kaip kreiptis dėl kompensacijų, reikia mažinti biurokratinę naštą ir gal didinti kompensacijų prieinamumą bei kompensacijos dydį“, – teigė J.Neverovičius.
Jis pabrėžė, kad savivalda galbūt piktnaudžiauja ir tinkamai neinformuoja žmonių apie kompensacijų už šildymą gavimo sąlygas: „Tie pinigai, kurie neišnaudojami kompensacijų mokėjimui, naudojami kitiems tikslams.“
Patarė, kaip taupyti
Tačiau, pasak banko „Swedbank“ Finansų instituto direktorės Jūratės Cvilikienės, daugumai žmonių net ir labai pakilusios šildymo sąskaitos neturės tokios didelės neigiamos įtakos.
„Labiausiai kainos kils sostinėje, bet čia ir darbo užmokestis daugiausia kilo, ir santaupų kiekis yra pakankamas šį sezoną atlaikyti normaliai. Mūsų tyrimai rodo, kad vilniečiai visada turėjo pakankamai laisvų lėšų. Tą rodo atostogos, kylantis vartojimas ir prekių pirkimas. Tad vilniečiai kol kas nėra labiausiai pažeidžiama visuomenės grupė“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
Vis dėlto ji patarė pasidaryti generalinę savo finansų tvarką – persižiūrėti visus įsipareigojimus, mokėjimus ir lizingus, galbūt įmanoma ko nors atsisakyti.
„Gal turimi kokie trys kabelinės televizijos paketai, per karantiną žmonės daug įsipareigojimų prisiėmė. Žiūrėk, čia penki, čia dešimt eurų, bet sudėjus galiausiai nemenka dalis susidaro. Dabar reikia pasistengti sumažinti vartojimą nebūtinoms reikmėms“, – komentavo J.Cvilikienė, sakydama, jog savo išlaidas persižiūrėti ji taip pat planuoja.
Jos teigimu, kasmet ruduo yra gana sudėtingas laikotarpis gyventojams, nes pradeda didėti sumos sąskaitose, o ir Kalėdų dovanoms tenka atsidėti pinigų, tad išlaidų – nemažai.
Pasak jos, taupyti verta visada, nes niekada negali žinoti, kada užklups kokia krizė, kaip ir šiuo atveju visus nepasiruošus užklupo pandemija.
„Gavus pajamas visada geriausia atidėti bent 10–20 proc. Bet ne iš to, kas lieka, o tik gavus algą. Nes dažnai nutinka taip, kad mėnesio gale nelieka nieko“, – patarė J.Cvilikienė.
