Trys dienos Lietuvoje delegacijai buvo vaisingos – pasirašius dvišalį susitarimą tarp Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos (LAuGEA) ir Zaporožės EAM klasterių, jau planuojami bendri mokymų ir IT projektai.
Lietuvos partnerystė su Zaporožės PPR prasidėjo prieš 5 metus pasirašius dvišalį susitarimą tarp Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmų (Vilniaus PPAR ) ir Zaporožės prekybos ir pramonės rūmų (Zaporožės PPR) dėl bendradarbiavimo.
Tuomet šios organizacijos įgyvendino ES finansuojamą projektą, kuriuo ES valstybės narės dalinosi geriausia Europos Sąjungos normų ir standartų taikymo užtikrinimo praktika.
Zaporožės prekybos ir pramonės rūmai (Zaporožės PPR) remia eksportuotojus visuose produktų kūrimo ir plėtros skatinimo etapuose.
Tarp jos partnerių – verslo asociacijos Europoje, Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.
Šių metų birželį startavo naujas dvišalis Vilniaus PPAR ir Zaporožės PPR projektas „Tvaraus eksporto augimas Ukrainoje, pasinaudojant klasterių teikiamais pranašumais“, finansuojamas Lietuvos Respublikos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis.
Jo metu, skatinant klasterizaciją, siekiama didinti mažų ir vidutinių Rytų Ukrainos įmonių eksporto galimybes.
Pasak Vilniaus PPAR gen. Direktoriaus dr. Almanto Danilevičiaus, projektas dar labiau suartino Lietuvos ir Ukrainos smulkų ir vidutinį verslą kuruojančias organizacijas bei atvėrė galimybes Ukrainai sparčiau žengti klasterizacijos keliu.
„Tokie projektai yra labai svarbūs ne tik mūsų partneriams Ukrainoje, bet ir Lietuvai. Dalindamiesi gerąja patirtimi patys daug išmokstame, įgauname platesnį matymą bei turime galimybę užmegzti naudingus verslui ryšius“, – sako Vilniaus PPAR gen. Direktorius.
Vilniuje lankęsis Zaporožės PPR viceprezidentas Andrii Kuts pastebi didelį Prekybos ir pramonės rūmų narių susidomėjimą bendradarbiavimu su Lietuvos įmonėmis.
„Norėdami joms padėti mokytis greičiau, patekti į naujas rinkas bei gauti didesnius užsakymus, domimės tarptautinių projektų įgyvendinimo niuansais ir įmonių sėkmės istorijomis. Mūsų lankytos klasteriuose dalyvaujančios Lietuvos įmonės aktyviai veikia užsienio rinkose, dalyvauja parodose – esame tuo sužavėti.
Be to, keičiantis Ukrainos pramonės parkų veiklos reguliavimui, labai vertinga Lietuvos patirtis kuriant ir remiant jų veiklą. Mums aktualus ne tik inžinerijos sektorius – tarp prioritetinių sričių taip pat yra maisto gamyba, turizmas, paslaugų teikimas. Turime ne tik perspektyvų mašinų pramonės klasterį, bet ir aktyviai kuriame juos turizmo, žemės ūkio bei maisto sektoriuose“, – teigia A.Kuts.
Delegacijoje taip pat dalyvavo partnerių ieškančio inžinerijos, automatikos ir mašinų sektoriuose veikiančias įmones vienijančio Zaporožės EAM klasterio vadovas Andrii Karpenko bei dar dviejų inžinerinių įmonių atstovai.
Kėlimo įrangą gaminančios „Lizmark LTD“ vadovas Yehor Kochniev į Lietuvą atvyko užmegzti naujų verslo ryšių.
Tuo tarpu pramonės automatikos programinę įrangą ir valdymo sistemas kuriančios „Infocom LTD“ vadovas Eduardas Trotsenko ypač domėjosi įmonių patirtimi panaudojant robotiką bei ieškojo partnerių, dirbančių elektros energijos įkrovimo, kaupimo ir perdavimo srityje.
Vizitas prasidėjo apsilankymu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA). Kartu su partneriu Lietuvos inovacijų centru projektą „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ administruojanti agentūra čia organizavo b2b (verslas verslui) susitikimą su Lietuvos klasteriais.
Į jį atvyko maisto pramonės klasterio „SmartFood“ ir technologines bei inžinierines įmones jungiančio klasterio „Santaka“ atstovai.
„Lietuvos inžinerinių įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose lemia jų įsitraukimas į platų partnerių tinklą turinčių klasterių veiklas ir bendrų projektų įgyvendinimas. Stiprėjantiems ir naujų galimybių besidairantiems Ukrainos verslams esame pavyzdys, todėl ir atsiradome Zaporožės prekybos ir pramonės rūmų ir verslo atstovų akiratyje“, – teigia „InoLink“ projekto vadovė Jolita Razumienė.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) patirtimi remiant ir plėtojant klasterizaciją sužavėtas A.Kuts apgailestauja, kad Ukrainoje tokios organizacijos nėra, tad vienintelė galimybė tenykščiams klasteriams – tarptautinės programos ir fondai, skirti besivystančioms šalims.
Vėliau delegacija susitiko su nepaprastuoju ir įgaliotuoju Ukrainos ambasadoriumi Volodymyr Yatsenkivskyi aptarti Lietuvos ir Ukrainos ekonominio bendradarbiavimo plėtrai reikalingas sąlygas.
Kitomis vizito dienomis Ukrainos atstovai aplankė Lietuvos automobilių eksporto asociaciją LAuGEA, automobilių ir pramonės filtrų gamintoją UAB „Baltic Filter“ ir Ukmergės pramonės parką bei jame įsikūrusią „Stansefabrikken“ lakštinio metalo apdirbimo gamyklą.
Pastaroji gamina ir Europos automobilių pramonei tiekia sudėtingas štampuotas automobilių detales.
Vizitą po bendradarbiavimui su Ukraina atviras įmones užbaigė ukrainiečių apsilankymas „Vilnius Tech Park“ ir susitikimas su Lietuvos startuoliais.
Šią savaitę Vilniaus PPAR atstovai ir Lietuvos klasterių tinklo prezidentas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LITMEA) vadovas Giedrius Bagušinskas išvyko atsakomojo vizito, kurio metu susitiks su vietos valdžios institucijomis ir aptars, kaip jos galėtų prisidėti kuriant palankesnes sąlygas klasterizacijai ir eksporto plėtrai.
Taip pat vizito metu bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos bei Zaporožės PPR.
Projektas „Tvaraus eksporto augimas Ukrainoje, pasinaudojant klasterių teikiamais pranašumais“ yra finansuojamas iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
